Prancūzijos teismas priėmė istorinį nuosprendį: „Air France“ ir „Airbus“ pripažintos kaltomis dėl 2009 m. katastrofos Atlanto vandenyne

Paryžiaus apeliacinis teismas konstatavo, kad abi aviacijos milžinės yra „visiškai ir išimtinai atsakingos“ už 228 gyvybes nusinešusią skrydžio AF447 tragediją. Šis sprendimas iš esmės keičia teisinės atsakomybės standartus aviacijos pramonėje.

---

Paryžiaus apeliacinis teismas priėmė precedentų neturintį sprendimą, kuris gali ilgam pakeisti aviacijos saugumo, įgulų rengimo ir gamintojų atsakomybės vertinimą. Teismas pripažino Prancūzijos nacionalinę oro vežėją „Air France“ ir Europos aerokosminę pramonės lyderę „Airbus“ kaltomis dėl neatsargaus gyvybės atėmimo (angl. corporate manslaughter).

Šiuo nuosprendžiu buvo panaikintas 2023 m. žemesnės instancijos teismo sprendimas, kuriuo abi bendrovės buvo išteisintos. Apeliacinio teismo vertinimu, abi korporacijos yra „visiškai ir išimtinai atsakingos už skrydžio AF447 katastrofą“. Teismas abiem įmonėms skyrė maksimalią įstatymų numatytą bausmę – po 225 000 eurų (apie 261 720 JAV dolerių) baudą. Nors finansiniu požiūriu ši suma tokioms pramonės milžinėms yra simbolinė, sprendimo reputacinė ir teisinė reikšmė – milžiniška.

Tragedijos chronologija: nuo techninio gedimo iki valdymo praradimo

Katastrofa įvyko 2009 m. birželio 1 d., kai iš Rio de Žaneiro (Brazilija) į Paryžių skridęs „Airbus A330“ lėktuvas pateko į stiprią audrą ir dingo iš radarų ekranų virš Atlanto vandenyno. Žuvo visi juo skridę žmonės – 216 keleivių ir 12 įgulos narių.

Teisinis procesas iki šio nuosprendžio truko penkiolika metų. Kaip pažymi „Deutsche Welle“ (DW), viena pagrindinių vėlavimo priežasčių buvo itin sudėtinga ir ilgai trukusi lėktuvo nuolaužų bei juodųjų dėžių paieška vandenyno gelmėse. Prancūzijos specialistams skrydžio duomenų savirašius iš vandenyno dugno pavyko iškelti tik 2011 m.

2012 m. paskelbta oficiali tyrimo ataskaita atskleidė grandininę techninių ir žmogiškųjų veiksnių reakciją:

* Jutiklių gedimas: Dėl apledėjimo aukštalipyje sutriko lėktuvo greičio matavimo jutiklių (vadinamųjų „Pitot“ vamzdelių) veikla.

* Autopiloto išsijungimas: Praradus patikimus greičio duomenis, automatiškai išsijungė autopilotas ir įsijungė pavojaus signalai.

* Įgulos pasimetimas: Pilotai nebuvo paruošti valdyti orlaivio tokiomis ekstremaliomis sąlygomis, kai prietaisų parodymai prieštaravo vieni kitiems, todėl nesugebėjo suvaldyti smunkančio lėktuvo.

Kaltinimų esmė: neįvertinta rizika ir spragos mokymuose

Teismo proceso metu prokurorai pateikė svarių įrodymų, kad abi bendrovės ignoravo sistemines rizikas. „Airbus“ buvo kaltinama tuo, kad nepakankamai įvertino žinomų įrangos gedimų rimtumą ir nesuteikė oro linijoms aiškios bei būtinos informacijos, kaip pilotai turėtų reaguoti į greičio jutiklių apledėjimą.

Savo ruožtu „Air France“ sulaukė griežto įvertinimo dėl pilotų kvalifikacijos kėlimo trūkumų. „Al Jazeera“ duomenimis, dar teismo proceso metu „Air France“ advokatas Pascalis Weilas pripažino: „Bendrovė turėjo galimybių vykdyti aukšto lygio mokymus, tačiau to nepadarė, nes nuoširdžiai tikėjo, kad tai nėra būtina.“

Toks požiūris sulaukė itin griežtos nukentėjusiųjų pusių reakcijos. Prokuroras Rodolphe'as Juy-Birmannas teismo salėje neslėpė nusivylimo bendrovių elgesiu: „Iš to nieko neišėjo – nė vieno nuoširdaus užuojautos žodžio. Vienas žodis apibūdina visą šį cirką: gėdinga.“

Po nuosprendžio „Air France“ išplatino oficialų pareiškimą, siekdama sušvelninti padėtį: „„Air France“ pagerbia šios baisios nelaimės aukų atminimą ir nuoširdžiai užjaučia visų jų artimuosius.“

Teisinė gynyba persikelia į aukščiausiąją instanciją

Nepaisant teismo argumentų, abi nuteistos bendrovės nesutinka su apeliacinio teismo išvadomis ir jau paskelbė apie planus teisinę kovą tęsti toliau.

„Airbus“ oficialiai patvirtino, kad teiks skundą aukščiausiajai Prancūzijos teisminei institucijai – Kasaciniam teismui (pranc. Cour de cassation), reikalaudama iš naujo įvertinti byloje iškilusius teisinius klausimus. „Air France“ taip pat patvirtino savo ketinimus skųsti sprendimą ir priminė, kad jos baudžiamoji atsakomybė ankstesniuose procesuose jau buvo atmesta du kartus.

Šis teismo nuosprendis sukuria precedentą, kuris neabejotinai privers aviacijos pramonę griežčiau vertinti net ir smulkiausius techninius gedimus bei investuoti į realistiškus pilotų mokymus simuliatoriuose. Nors galutinis taškas šioje byloje bus padėtas tik po Kasacinio teismo sprendimo, Paryžiaus apeliacinio teismo verdiktas siunčia aiškų signalą: už sistemines saugumo spragas atsakomybę privalo prisiimti ne tik tiesiogiai prie šturvalo sėdėję pilotai, bet ir korporacijos, kuriančios bei eksploatuojančios šią techniką.

Šaltiniai

  1. [1] [rttnews.com | Fri, 22 Ma] French Court Rules Air France And Airbus Guilty In 2009 Plane Crash; Companies To Appeal - RTTNews
  2. [2] [dw.com | Fri, 22 Ma] French court finds Airbus, Air France guilty in 2009 crash - dw.com
  3. [3] [aljazeera.com | Thu, 21 Ma] French court finds Airbus, Air France guilty of manslaughter in 2009 crash - Al Jazeera