Europos Sąjungos pastangos sukurti vieningą, visai euro zonai būdingą saugų finansinį instrumentą kol kas atsimuša į politinę sieną. Nors idėja apie bendrą skolą skamba kaip struktūrinis sprendimas, realybė rodo, kad politinis sutarimas dėl tokio žingsnio išlieka itin menkas, o nacionalinių skolų našta riboja manevro laisvę.

„Nein“ iš Berlyno

Liepos 28 dieną Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas lankėsi Dubline su labai aiškia žinute: „Ne“. Šis vizitas dar kartą patvirtino, kad idėja apie nuolatinį, bendrą Europos saugų turtą, sukurtą per bendrą skolą, susiduria su didelėmis kliūtimis. Kancleris, susiduriantis su vidaus spaudimu dėl taupymo priemonių, atmetė dabartinį septynmečio ES biudžeto pasiūlymą, siekiantį apie 1,7 trln. eurų, ir reikalavo „kelių šimtų milijardų eurų“ dydžio apkarpymų. Nors 2020 metais priimtas „NextGenerationEU“ (NGEU) susitarimas leido išleisti bendras obligacijas, tai buvo pristatyta kaip vienkartinis atsakas į išskirtinę krizę, reikalaujantis griežtų naudojimo sąlygų.

Šiandien euro zona vis dar neturi vieno ir unifikuoto saugaus turto. Vietoj to matome susiskaidžiusią struktūrą, kurioje nacionalinės skolos vertinamos skirtingai. Tai sukuria „skrydžio į kokybę“ reiškinį, kai investuotojai krizės metu bėga į saugesnes valstybes, o tai lemia tris pasekmes: didėjančius skirtumus tarp valstybių narių palūkanų normų, nacionalinių skolų hierarchiją pagal rizikos profilį ir netolygias finansavimo sąlygas, kurios apsunkina bendros pinigų politikos perdavimą.

Kodėl Briuselis nėra vienintelis atsakymas

Dauguma diskusijų apie saugaus turto didinimą sukasi aplink Briuselį ir galimybę kurti „sintetinius“ saugius instrumentus. Tačiau tokie pasiūlymai, kaip rodo „Bruegel“ analitikų įžvalgos, artimiausiu metu vargu ar taps realiu būdu padidinti euro denominacijos saugaus turto pasiūlą.

Vietoj to, dėmesį verta nukreipti į nacionalinių saugių aktyvų plėtrą. Pavyzdžiui, euro zonos šalių, kurios šiuo metu turi dvigubos „A“ reitingą, pakėlimas iki aukščiausio „AAA“ lygio galėtų sukurti gerokai daugiau saugaus turto nei dauguma siūlomų bendrų Europos instrumentų. Tai būtų pasiekiama per fiskalines ir į augimą orientuotas struktūrines reformas, kurios natūraliai pagerintų valstybių kredito reitingus. Toks kelias yra ne tik perspektyvesnis, bet ir politiškai įgyvendinamas. Žinoma, tai nereiškia, kad šalys, jau turinčios „AAA“ reitingą, turėtų didinti deficitą vien tam, kad padidintų saugaus turto pasiūlą – tai būtų klaidinga politika. Tačiau reformos, kurios padėtų Italijai, Portugalijai ar Ispanijai pagerinti savo kredito reitingus, nors ir nepasiekiant „AAA“ lygio artimiausioje ateityje, turėtų teigiamą poveikį visai rinkai.

Kapitalo rinkų fragmentacijos kaina

Europos Komisija dar 2020 metų veiksmų plane pripažino, kad Europa dešimtmečius kovojo, jog jos kapitalo rinkos veiktų kaip viena visuma, tačiau vis dar turime 27 atskiras rinkas – kai kurias gana dideles, o daugelį – gana mažas. Šis susiskaidymas yra viena iš priežasčių, kodėl nacionaliniai saugūs aktyvai išlieka tokie svarbūs.

Daugelis užsienio investuotojų, įskaitant centrinius bankus, vis dar teikia pirmenybę nacionaliniams saugiems aktyvams. Platesnės ir likvidesnės šių aktyvų rinkos padėtų sustiprinti pasaulinį euro vaidmenį. Nors NGEU obligacijos pasižymi daugeliu saugaus turto savybių – pavyzdžiui, gebėjimu išlaikyti vertę sisteminių sukrėtimų metu – jos negali visiškai pakeisti nacionalinių instrumentų. Be to, supranacionalinė ES institucijų emisija tapo svarbiu saugaus turto šaltiniu nuo euro zonos krizės laikų. Pavyzdžiui, poreikis teikti finansinę paramą Ukrainai, susiduriančiai su didžiuliais makroekonominio stabilizavimo ir atstatymo iššūkiais, atveria galimybę tolesnei ES obligacijų emisijai. Tai yra patraukli alternatyva, tačiau ji negali būti vienintelis sprendimas.

Sprendimų paieška nebaigta

Svarbu suprasti, kad saugaus turto plėtra per nacionalinių reitingų gerinimą atneštų papildomų privalumų, susijusių su pačiomis reformomis. Tai nėra tik techninis reitingų klausimas – tai būdas stiprinti visą euro zonos ekonominį pamatą. Nors bendro saugaus turto idėja gali atrodyti kaip „pirmasis geriausias“ sprendimas, politinė realybė verčia ieškoti kitų kelių.

Tai nėra investavimo patarimas.

Artimiausiais metais diskusijos apie Europos saugų turtą greičiausiai išliks įtemptos. Kol nacionalinės skolos lygiai išlieka aukšti, o politinis pasipriešinimas bendrai atsakomybei – stiprus, „Bruegel“ analitikai pabrėžia, kad tikslingiau būtų nukreipti debatus į tai, kaip nacionalinės politikos priemonės gali prisidėti prie saugaus turto pasiūlos didinimo. Tai reikalauja kantrybės ir nuoseklaus darbo, tačiau, skirtingai nei bendros skolos kūrimas, šis kelias yra realiai įmanomas. Galiausiai, stipresnės nacionalinės rinkos yra tai, ko Europai reikia, kad jos kapitalo rinkos pagaliau pradėtų veikti kaip viena visuma.

Šaltiniai

  1. [1] [Linkedin.com | 2026-07-31] A common European safe asset is still unlikely | Christian Odendahl
  2. [2] [Europeanrelations.com | 2026-07-31] European Safe Assets: The Missing Piece of Monetary Power
  3. [3] [Bruegel.org | 2026-07-31] Don't look only to Brussels to increase the supply of safe assets in ...