Europos Sąjunga rengia naują ambicingą strateginį paketą, kuriuo siekiama sumažinti įsisenėjusią priklausomybę nuo JAV technologijų milžinių. Nors Briuselio pristatytas planas numato griežtesnį viešųjų pirkimų reguliavimą ir siekį auginti vietinius rinkos žaidėjus, jo praktinis įgyvendinimas taps rimtu išbandymu valstybių narių finansinėms galimybėms ir technologinei infrastruktūrai.

Milžiniška priklausomybė nuo JAV: skaičiai, keliantys nerimą

Europos priklausomybė nuo užsienio technologijų jau seniai peržengė kritinę ribą. Europos Komisijos duomenimis, ES šalys kasmet išleidžia net 264 milijardus eurų amerikiečių technologijoms. Šioje rinkoje dominuoja trys JAV milžinės – „Microsoft“, „Google“ ir „Amazon“. Jos kontroliuoja debesų komercijos paslaugas, kuriomis remiasi praktiškai visa Europos infrastruktūra: nuo kasdienės el. pašto komunikacijos, viešųjų bei privačių duomenų saugojimo ir apdorojimo iki įrankių, užtikrinančių sklandų valstybinių institucijų darbą.

Siekdama spręsti šią sisteminę pažeidžiamumo problemą, Europos Komisija trečiadienį pristatė technologinio suvereniteto paketą. Jo pagrindinė ašis – ES Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros aktas (angl. Cloud and AI Development Act). Šiuo teisės aktu siūloma įpareigoti ES šalių vyriausybes atlikti specialų suvereniteto rizikos vertinimą (angl. sovereignty risk assessment). Šiuo vertinimu būtų matuojama užsienio šalių įtaka ir kontrolė kiekvienai skaitmeninei paslaugai, kuria remiasi vietos valdžia.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė šios iniciatyvos svarbą saugumo kontekste:

> „Mes negalime sau leisti priklausyti nuo kitų technologijų, kurios palaiko mūsų ligoninių darbą, užtikrina mūsų energetikos tinklų stabilumą ir mūsų paslaugų saugumą. Čia kalbama apie mūsų piliečių apsaugą, mūsų interesų gynimą ir mūsų pačių pasirinkimus.“

Keturi suvereniteto lygiai ir „išjungimo mygtuko“ grėsmė

Naujasis paketas siūlo struktūrizuotą požiūrį į skaitmeninį saugumą. ES technologijų vadovė Henna Virkkunen paaiškino, kad strategijoje numatyti keturi suvereniteto lygiai:

> „Mes čia apibrėžėme keturis suvereniteto lygius. Kai kylame į aukštesnius lygius... reikalavimai yra labai griežti.“

Pasak H. Virkkunen, tokiu reguliavimu siekiama apsisaugoti nuo kraštutinių geopolitinių rizikų:

> „Norime įsitikinti, kad niekas neturi vadinamojo išjungimo mygtuko (angl. kill switch) galimybės.“

Ji taip pat atkreipė dėmesį į teisinius nesuderinamumus su JAV įstatymais, pažymėdama, kad „dabartinis „Cloud Act“ įstatymas apsunkina griežtesnių reikalavimų pasiekimą“.

Nepaisant griežto tono, Briuselis ramina, kad naujosios taisyklės nebus totali blokada užsienio bendrovėms. Skaičiuojama, kad tik maždaug vienas procentas Europos viešųjų paslaugų reikalaus pačio griežčiausio suvereniteto lygio, kuris visiškai užkirstų kelią naudoti ne ES šalių technologijas.

Nauji reikalavimai viešajam sektoriui ir finansinis pragmatizmas

Jei siūlomas paketas bus priimtas, ES vyriausybės turės per vienus metus nustatyti tinkamą apsaugos lygį kiekvienam viešajam sektoriui ir pagal tai vykdyti skaitmeninių paslaugų viešuosius pirkimus.

Vis dėlto teisės akte palikta svarbi išlyga: šalys galės netaikyti šių griežtų reikalavimų, jei sugebės įrodyti, kad suvereniteto užtikrinimas sukeltų „neproporcingai didelių išlaidų“. Tai reiškia, kad pigesnės JAV paslaugos ir toliau gali išlaikyti savo pozicijas mažesnio biudžeto regionuose ar mažiau kritiškose srityse, o kova dėl suvereniteto bus labiau koncentruota į strategiškai svarbiausius sektorius.

Pramonės kritika ir lustų įstatymo peržiūra

Planuojamu paketu taip pat bus siekiama paskatinti pažangių puslaidininkių lustų paklausą pačioje bendrijoje. Tai yra tiesioginis atsakas į pramonės atstovų išsakytą kritiką dėl nepakankamo vietinės gamybos palaikymo. Šiam tikslui pasiekti numatoma pramoninių iniciatyvų serija, kuria bus siekiama peržiūrėti dar 2023 metais priimtą ES lustų įstatymą.

Jei naujosios priemonės bus patvirtintos, viešosios lėšos bus tikslingai nukreipiamos į produktus, kurie tiesiogiai prisideda prie Europos ekonomikos augimo ir nepriklausomybės nuo užsienio įmonių. Taip pat žadama sumažinti biurokratinę naštą duomenų centrams, skatinti šalis dalintis skaitmeniniais pajėgumais naujame „Eurocloud“ forume bei reikalauti, kad valstybės narės parengtų nacionalines strategijas, skatinančias pažangiausių technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą, diegimą.

Europos Komisijos pasiūlymai dabar keliauja ant nacionalinių vyriausybių ir Europos Parlamento derybų stalo. Per artimiausius metus paaiškės, ar ES narėms pavyks rasti balansą tarp noro apsaugoti savo skaitmeninį suverenitetą ir realių finansinių kaštų, kuriuos atneš vietinių technologinių alternatyvų kūrimas ir diegimas.

Šaltiniai

  1. [1] [politico.eu | 2026-06-03] EU plots long game against US digital supremacy
  2. [2] [lrt.lt | 2026-06-06] Ministerija: po paskutinio mokėjimo prašymo Lietuva pasiekė dar 11 RRF plano rodiklių
  3. [3] [lrt.lt | 2026-06-06] Vilkyčiuose užriaumojo Europos autokroso technika: prasidėjo pirmosios treniruotės
  4. [4] [lrt.lt] „Euroviziją“ šiais metais stebėjo 35 mln. mažiau žiūrovų nei pernai - LRT
  5. [5] [lrt.lt]