Europos gynybos ambicijos dūžta: Prancūzija ir Vokietija nutraukia bendrą naikintuvų projektą

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas priėmė istorinį, nors ir skausmingą sprendimą – nutraukti bendrą „Ateities kovos oro sistemos“ (Future Combat Air System, FCAS) naikintuvų kūrimo projektą. Šis žingsnis žymi vienos ambicingiausių Europos gynybos programų pabaigą ir atskleidžia gilias spragas Senojo žemyno pastangose atkurti karinius pajėgumus po dešimtmečius trukusio nepakankamo finansavimo.

Aklavietė, kurios nepavyko įveikti

2017 metais E. Macrono ir tuometinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pradėtas projektas turėjo tapti Europos karinės nepriklausomybės simboliu. Planuota sukurti šeštosios kartos naikintuvą, kuris, palaikomas dronų ir sujungtas į klasifikuotą „kovos debesį“ (combat cloud), iki 2040 metų pakeistų šiuo metu naudojamus „Eurofighter“ ir „Rafale“.

Tačiau „Reuters“ ir „Defense News“ duomenimis, projektas, kurio vertė viršijo 100 mlrd. eurų, tapo įkaitų nesutarimų dėl pramoninės kontrolės ir techninių specifikacijų. Pagrindiniai partneriai – Prancūzijos „Dassault Aviation“ ir Vokietijos „Airbus“ – nesugebėjo rasti bendros kalbos. „Dassault“ siekė dominuojančio vaidmens, o Vokietija reikalavo lygiateisio dalyvavimo.

Technologiniai skirtumai tapo ne mažesne kliūtimi. F. Merzas viešai kėlė klausimą, ar Vokietijai apskritai reikalingas toks orlaivis. Kanclerio teigimu, Vokietijos oro pajėgoms nereikia branduolinį ginklą galinčio nešti naikintuvo, pritaikyto tūpti ant lėktuvnešių – tai yra specifiniai Prancūzijos kariniai poreikiai, kurių Vokietija neplanuoja finansuoti.

Politinis „reikalų tvarkymas“

Galutinis sprendimas buvo priimtas praėjusią savaitę Juodkalnijoje, ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimo kuluaruose. Vokietijos vyriausybės atstovų teigimu, lyderiai konstatavo, kad nėra jokių perspektyvų įveikti mėnesius trukusią aklavietę.

Šis žlugimas vertinamas kaip pamoka Europos politiniam elitui. Kaip pastebi politikai, tokie projektai gali sėkmingai veikti tik tada, kai šalys bendradarbiauja kaip lygiaverčiai partneriai. Kai pramonė blokuoja pažangą, politinė lyderystė tampa būtina, tačiau šiuo atveju ji atvedė prie projekto nutraukimo, o ne prie kompromiso.

Kas toliau?

Nors pagrindinis naikintuvo kūrimo projektas stabdomas, partneriai siekia išsaugoti „veidą gelbstintį“ sprendimą. Tikėtina, kad bus tęsiamas „kovos debesies“ ir dronų sistemų kūrimas, nes tai yra technologijos, kurios gali būti pritaikytos plačiau.

Vokietija dabar atsidūrė kryžkelėje. Tikimasi, kad Berlynas ieškos naujų partnerių, o tarp galimų kandidatų minima Švedija ir jos bendrovė „Saab“. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė, kuri būtų buvusi logiška partnerė, jau yra įsipareigojusi kitai programai su Japonija ir Italija.

Šis įvykis dar kartą primena, kad Europos gynybos integracija išlieka trapiu procesu. Vokietijos pareigūnų teigimu, šis „simbolinio projekto“ žlugimas yra proga atsisakyti nerealių ambicijų ir susitelkti į praktinius, realius saugumo politikos prioritetus. Ar tai taps nauja pradžia, ar tik dar vienu žingsniu atgal, paaiškės jau liepos viduryje, kai abiejų šalių gynybos ministerijos pristatys naują bendradarbiavimo planą.

Šaltiniai

  1. [1] [sueddeutsche.de | 2026-06-08] German-French fighter jet project has failed
  2. [2] [lrt.lt | 2026-06-08] Lietuvė apie Kremliaus propagandą Prancūzijos televizijoje: tam nepaprieštaraujama
  3. [3] [defensenews.com | Mon, 08 Ju] Germany and France drop joint fighter jet project - Defense News
  4. [4] [reuters.com | Mon, 08 Ju] Germany and France drop joint fighter jet project, German officials say - Reuters