Europos akcijų rinkos pamažu krypsta link pirmojo savaitinio kilimo per pastarąsias keturias savaites, prie ko labiausiai prisidėjo atsitraukiančios naftos kainos. Visgi bendras fonas išlieka atsargus, nes investuotojai stebi tiek geopolitinius vingius Artimuosiuose Rytuose, tiek nuolat augančius vyriausybės obligacijų pajamingumus, skatinančius diskusijas apie tolimesnius Europos Centrinio Banko sprendimus.
STOXX 600 ieško pusiausvyros tarp naftos ir įtampos
Pasaulinės rinkos stebėtojams pastarosios savaitės buvo neramių paieškų laikotarpis. Europos akcijų biržų pagrindinis indeksas STOXX 600 fiksavo kilimą, rodydamas atsigavimą po tris savaites trukusio nuosmukio. Šį teigiamą impulsą palaikė naftos kainų traukimasis, nuslopinęs dalį spaudimo, kurį pastaruoju metu jautė transporto ir energijai imlūs sektoriai.
Tačiau džiugiatės trumpalaikiu atokvėpiu rinkos dalyviai neskuba. Dėmesį nuolat kaustytį išlaiko padėtis Artimuosiuose Rytuose, kur diplomatinės derybos pinasi su kariniais incidentais. Kaip „Reuters“ pranešimame cituojama Capital.com vyresnioji rinkos analitikė Daniela Hathorn, nors konfliktas potencialiai gali pereiti į pozityvesnę dialogo ir susitarimo fazę, „dar yra daug neapibrėžtumo, nes čia jau esame buvę“. Šaltinių teigimu, derybose nagrinėjamas etapinis kelias iš karo, galintis apimti Teherano sprendimą vėl atverti Hormuzo sąsiaurį ir Vašingtono atliktą ekonominės blokados sušvelninimą Iranui, tačiau pastarųjų dienų įvykiai ir husių sukilėlių atakos prieš Saudo Arabiją neleidžia rinkoms atsipalaiduoti.
Aviacijos sektorius traukia naudą iš pigesnio kuro
Atvėsusios žaliavų kainos iš karto atsiliepė skirtingiems biržos sektoriams. Didžiausio palaikymo sulaukė bendrovės, kurių veikla tiesiogiai priklauso nuo degalų sąnaudų. Aviacijos milžinės, tokios kaip „Ryanair“ ir „Lufthansa“, fiksavo didesnį nei 2 procentų prieaugis, o bendras kelionių ir laisvalaikio sektoriaus indeksas stiebėsi 1,2 procento.
Tuo metu energetikos bendrovės fiksavo nuosmukį ir atsidūrė tarp didžiausių dienos pralaimėtojų. Atskirų įmonių erdvėje dėmesio centre atsidūrė ir Suomijos pramonės įrangos gamintoja „Kronecranes“, pakilusi į STOXX 600 viršūnę po to, kai pristatė akcijų supirkimo programą bei padidino savo finansinius tikslus.
Tačiau platesnis vaizdas rodo, kad makroekonominė aplinka išlieka įtempta. Euro zonos vyriausybės obligacijų pajamingumai pasiekė jau septintą iš eilės savaitinį kilimą. Taip nutiko dėl to, kad naftos kainos išlieka arti 100 JAV dolerių už barelį ribos, o rinkoje stiprėja lūkesčiai dėl tolesnės pinigų politikos trajektorijos.
Palūkanų ir augimo dilema
Obligacijų rinkos signalai ir griežtėjantys centrinio banko lūkesčiai kelia vis daugiau klausimų dėl ekonomikos gyvybingumo. Europos Centrinis Bankas palūkanų normas pakėlė dar šio mėnesio pradžioje, o investuotojai ir analitikų bendruomenė vis atviriau svarsto, ar toks kursas neprislopins ir taip trapio regiono ekonominio augimo.
Daniela Hathorn atkreipė dėmesį, kad tolesnis Europos Centrinio Banko griežtinimas gali tapti žalingas ekonomikai, ypač turint omenyje, jog bendra augimo padėtis euro zonoje nėra pati geriausia. Šį atsargumą papildo ir prastėjantys vartotojų nuotaikų rodikliai: Vokietijoje vartotojų pasitikėjimas artėjant spaliui sumenko labiau nei tikėtasi, nes augančios energijos kainos tiesiogiai sargdina namų ūkių ateities pajamų lūkesčius.
Toliau rinkoms svarbiausia stebėti, ar naftos rinkos nusivylimas ir atsitraukimas išlaikys tvarų pobūdį, leidžiantį sušvelninti infliacinį spaudimą įmonėms, ar geopolitinis nervingumas ir brangi skola vėl perims viršų.
Tai nėra investavimo patarimas.