Europos Sąjunga kaupia volframą ir retųjų žemių atsargas: strateginis ėjimas siekiant sumažinti priklausomybę nuo Kinijos

Europos Komisijai gruodį paskelbus apie planus kurti pirmąjį bendrą kritinių naudingųjų iškasenų rezervą, Europos Sąjunga žengė prie konkrečių veiksmų. Į pirminį kaupimo sąrašą jau įtraukti tokie strateginiai elementai kaip volframas, retosios žemės ir galis. Ši iniciatyva – tai tiesioginis Bendrijos atsakas į didėjančią geopolitinę riziką ir siekis apsaugoti savo pramonę bei technologinį suverenitetą nuo išorės tiekimo sukrėtimų.

Didėjanti rinkos koncentracija: kodėl tai svarbu?

Šis ES žingsnis nėra atsitiktinis – jį diktuoja sparčiai prastėjanti tiekimo diversifikacijos padėtis pasaulinėje rinkoje. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, trijų didžiausių vario, ličio, nikelio, kobalto, grafito ir retųjų žemių elementų gamintojų bendra rinkos dalis 2024 metais išaugo iki 86 procentų (palyginti su 82 procentais 2020 metais).

Europos priklausomybė ypač bado akis žaliųjų technologijų sektoriuje. „Centre for Strategic and International Studies“ skaičiavimais, ES net 93 procentus nuolatinių magnetų, naudojamų vėjo turbinų gamyboje, importuoja iš Kinijos tiekėjų. Tokia kritinė koncentracija reiškia, kad bet koks politinis ar prekybinis konfliktas su Pekinu gali akimirksniu paralyžiuoti Europos atsinaujinančios energetikos plėtrą ir pramonę.

Ambicingi diversifikacijos tikslai iki 2030 metų

Siekdama suvaldyti šias rizikas, ES išsikėlė aiškius teisinius ir strateginius rėmus. Iki 2030 metų Bendrija planuoja:

* Pačioje Sąjungoje išgauti bent 10 procentų metinio strateginių žaliavų poreikio.

* Užtikrinti, kad nė viena trečioji šalis netiektų daugiau kaip 65 procentų bet kurios strateginės žaliavos metinio poreikio.

Šie skaičiai nubrėžia aiškią ribą, kuria siekiama priversti valstybes nares aktyviau investuoti į vietinę gavybą ir perdirbimą, o ne pasikliauti pigesniu, bet geopolitiškai rizikingesniu importu.

Kainų kontrolės lūžis: kova su Kinijos monopolija

Vien tik išgauti žaliavas negana – Europai būtina sukurti nepriklausomą finansinę ekosistemą. Šiuo metu kritinių naudingųjų iškasenų kainų nustatymą visiškai kontroliuoja Kinijos rinka. Kaip pažymi ES iš dalies finansuojamos agentūros „EIT Raw Materials“ vadovas Berndas Schaeferis, tai, ką Europa gauna iš Kinijos, griežtais mikroekonominiais terminais vertinant, net nėra tikroji rinkos kaina.

Siekdama sukurti alternatyvą, „EIT Raw Materials“ bendradarbiauja su skaitmenine platforma „Metalshub“, kurdama nepriklausomą Europos kainų indeksą. Šis indeksas turėtų suteikti skaidrius, rinkos dėsniais pagrįstus kainų etalonus naudingosioms iškasenoms, kuriomis prekiaujama už Kinijos ribų. Tai leistų investuotojams aiškiau matyti projektų pelningumą ir pritraukti privatų kapitalą naujų kasyklų bei perdirbimo gamyklų statybai.

Vis dėlto tam, kad naujasis indeksas taptų autoritetingas ir veiksmingas, B. Schaeferio vertinimu, juo turėtų būti prekiaujama ne mažiau kaip 10 procentų ne Kinijos prekybos apimties (priklausomai nuo konkrečios žaliavos). Be skaidraus kainų nustatymo ir vietinių perdirbimo pajėgumų vystymo, bet kokia nauja žaliavų gavyba Europoje rizikuoja vėl sugrįžti į Kinijos tiekimo grandines ir likti priklausoma nuo Pekino diktuojamų sąlygų.

Šiuo metu didžiausias iššūkis išlieka neapibrėžtumas. B. Schaeferio teigimu, dėl skaidrių duomenų apie esamas apimtis ir augimo lūkesčius trūkumo vis dar sunku vienareikšmiškai įvertinti, ar ES pavyks laiku pasiekti užsibrėžtus diversifikacijos tikslus.

Logistikos ašis ir finansinis užnugaris

Strateginių atsargų kaupimo mechanizmas reikalauja ne tik politinės valios, bet ir milžiniškos infrastruktūros. ES jau patvirtino 3 milijardų eurų vertės „RESourceEU“ veiksmų planą, skirtą tiekimo grandinių diversifikacijai spartinti.

Logistiniu šio plano centru gali tapti Roterdamo uostas Nyderlanduose. Uosto atstovų teigimu, šiuo metu vyksta aktyvios diskusijos su Nyderlandų ministerija ir ES institucijomis dėl uosto vaidmens saugant kritines žaliavas. Roterdamo uosto administracija pabrėžia esanti pasiruošusi prisidėti prie olandų ir visos ES strateginių tikslų įgyvendinimo, užtikrinant saugų ir efektyvų rezervų sandėliavimą.

Kas laukia toliau?

Volframo, retųjų žemių ir galio įtraukimas į pirmąjį atsargų kaupimo etapą rodo, kad ES pereina prie aktyvios ekonominio saugumo politikos. Šie mineralai yra kritiškai svarbūs ne tik kasdienėje elektronikoje, bet ir karinėje pramonėje bei energetikoje.

Artimiausi mėnesiai parodys, kaip greitai valstybėms narėms pavyks suderinti logistinius sandėliavimo klausimus ir ar naujai kuriami kainų indeksai sugebės įpūsti gyvybės į Europos kasybos bei perdirbimo sektorių, taip sumažinant dešimtmečius trukusią priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.

Šaltiniai

  1. [1] [mining.com | Wed, 20 Ma] EU targets tungsten, rare earths stockpile to counter China’s grip - Mining.com
  2. [2] [globalbankingandfinance.com | Wed, 20 Ma] EU shortlists tungsten, rare earths for first stockpile to curb C - Global Banking & Finance Review
  3. [3] [mining.com | Wed, 20 Ma] Europe must break China’s grip on rare earths pricing to spur investment, sector body says - Mining.com