JAV investiciniai bankai fiksuoja rekordinius pelnus, kol jų konkurentai Europoje vis dar bando išbristi iš ilgai trunkančio sąstingio. Tačiau dabar bręsta esminis lūžis: Europos Komisija ruošiasi „perrašyti“ bankininkystės taisyklių knygą, tikėdamasi, kad reguliavimo sušvelninimas taps tuo impulsu, kuris leis Senojo žemyno finansų milžinams pagaliau mesti iššūkį Volstrytui.
Reguliavimo rėmai tampa per ankšti
Europos valdžios institucijos pripažino, kad iki šiol taikytas griežtas dėmesys vien tik bankų saugumui ir kapitalo stabilumui nepadėjo pasiekti strateginių tikslų. Kol JAV ir Jungtinė Karalystė jau planuoja švelninti reikalavimus, Europa nenori likti nuošalyje ir rizikuoti savo bankų sektoriaus konkurencingumu. Pranešama, kad Europos Komisija savo ataskaitoje numatys pokyčius, kurie turėtų įsigalioti 2027 metais, įskaitant ketinimus atsisakyti dalies „Antrojo ramsčio“ kapitalo reikalavimų taisyklių, susijusių su svertų koeficientais.
Šis posūkis nėra tik techninis taisyklių derinimas. Tai bandymas išlaisvinti bankų balansus. Mažesni kapitalo reikalavimai tiesiogiai koreliuoja su bankų patrauklumu rinkoje: kaip pažymi analitikai, kai bankams reikia laikyti mažiau „įšaldyto“ kapitalo, jie gali lengviau užtikrinti didesnę nuosavo kapitalo grąžą. Investuotojams tai signalas, kad Europos bankų akcijos gali tapti pelningesnės, o patiems bankams – kad atsiranda daugiau erdvės finansuoti realius ekonomikos projektus.
Visgi vien biurokratijos mažinimas problemos neišspręs. Kaip pastebi sektoriaus ekspertai, leidimas bankui užpildyti vieną formą vietoj dvidešimties savaime nepastatys naujų gamyklų ar infrastruktūros objektų. Tam reikia, kad bankai turėtų ne tik mažiau popierizmo, bet ir realią galią bei mastą, kurio šiuo metu Europoje trūksta.
15 metų trunkantis Volstryto dominavimas
Pagrindinė Europos bankų problema – fragmentacija. JAV bankai jau pusantro dešimtmečio nuosekliai atiminėja rinkos dalį iš europiečių, ypač kapitalo rinkų srityje. Volstryto gigantai naudojasi milžinišku masto pranašumu, kuris leidžia jiems veikti efektyviau ir pigiau. Europos bankų sektorius, suskaidytas nacionalinėmis sienomis ir skirtingomis priežiūros tradicijomis, kol kas negali pasiūlyti adekvačios atsvaros.
Pasivyti JAV konkurentus įmanoma, tačiau tam reikės ne tik kosmetinių pataisų, bet ir stambių tarpvalstybinių susijungimų pačioje Europoje. Tik per konsolidaciją gali atsirasti bankai, turintys pakankamai „ugnies galios“ konkuruoti globaliu mastu. Kol kas Europos bankų rinka primena mozaiką, kurioje kiekviena dalis yra per maža, kad viena pati pakeistų žaidimo taisykles.
Kai paslaugų ir kapitalo judėjimas tarp šalių tampa sklandesnis, centrinio banko ir reguliuotojų vaidmuo keičiasi – nuo griežto prižiūrėtojo link augimo partnerio. Tai svarbu ne tik stambiosioms korporacijoms. Smulkiam verslui ar šeimai Lietuvoje bankų sektoriaus stiprėjimas reiškia didesnį finansinį lankstumą: stipresni bankai yra labiau linkę prisiimti pagrįstą riziką ir investuoti į vietos ekonomiką, užuot tik saugoję savo kapitalo buferius.
Kas keisis bankų kasdienybėje
Numatoma pertvarka apims ne tik kapitalo reikalavimų mažinimą, bet ir administracinės naštos lengvinimą. Juodraštiniuose pasiūlymuose minimas ataskaitų teikimo reikalavimų mažinimas ir aiškesnės gairės dėl bendros Europos indėlių draudimo sistemos. Tai turėtų leisti bankams efektyviau naudoti turimus išteklius ir nukreipti juos ten, kur jie generuoja didžiausią vertę.
Tačiau svarbu išlikti realistams – šie pokyčiai neįvyks per naktį. Reguliavimo pertvarka yra lėtas procesas, o struktūriniai iššūkiai, tokie kaip masto trūkumas, niekur nedingsta. Per artimiausius metus svarbiausia bus stebėti, ar Europos bankai sugebės pasinaudoti atlaisvintomis rankomis. Jei reguliavimo sušvelninimas nepaskatins realios konsolidacijos, Europa rizikuoja likti amžina Volstryto šešėlyje esančia rinka.
Toliau daug pasakys ne tik oficialūs dokumentai, bet ir bankų vadovų drąsa jungtis bei investuoti. Tikrasis sėkmės rodiklis bus ne užpildytų formų skaičius, o tai, ar Europos bankai sugebės susigrąžinti prarastas pozicijas savo pačių kieme. Jei šis planas pavyks, Senojo žemyno finansų sistema taps ne tik saugesnė, bet ir dinamiškesnė, o tai yra būtina sąlyga ilgalaikiam regiono ekonomikos augimui.
Tai nėra investavimo patarimas.