Didieji duomenų centrai visame pasaulyje vengia viešinti tikslius duomenis apie suvartojamą vandenį ir elektros energiją, saugodami šią informaciją po konfidencialumo skraiste. Vis dėlto augantis spaudimas infrastruktūrai verčia reguliuotojus imtis griežtų sankcijų – nuo baudžiamojo persekiojimo grėsmės iki visiško atjungimo nuo elektros tinklo.
Teisinės sankcijos už tylėjimą
Duomenų centrų plėtra sukelia milžinišką apkrovą vietos ištekliams, o tai verčia valstybės institucijas imtis teisinių priemonių. JAV Teksaso valstijoje šis konfliktas pasiekė aukščiausią politinį lygmenį. Rugsėjo 14 dienos direktyvoje, skirtoje Teksaso vandens plėtros tarybai (TWDB – Texas Water Development Board), valstijos gubernatorius Gregas Abbottas pareiškė, kad stambūs vandens naudotojai, įskaitant ir duomenų centrus, tikėtina, įvykdė civilinius bei baudžiamuosius pažeidimus. Šie pažeidimai siejami su tuo, kad įmonės nepateikė informacijos, kurios reikalauja Teksaso vandens kodeksas.
Gubernatoriaus teigimu, duomenų centrai privalo dalytis pareiga saugoti Teksaso vandenį. Be išsamios informacijos apie esamą ir planuojamą suvartojimą iš sparčiausiai augančių pramoninių naudotojų, TWDB agentūra tiesiog negali tiksliai prognozuoti valstijos vandens poreikių.
Siekdama suvaldyti situaciją, valstija naudoja griežtą auditą. Šis auditas reikalauja, kad operatoriai atskleistų savo suvartojamo vandens kiekį, naudojamus vandens šaltinius ir įdiegtas vandens naudojimo efektyvumo technologijas. Pasekmės už nepaklusnumą yra itin griežtos. Jei duomenų centrų operatoriai atsisako pateikti šią informaciją, jų projektams gali būti visiškai nesuteiktas leidimas prisijungti prie Teksaso elektros tinklo. Ribos lieka aiškios. Be skaidrumo nauji objektai tiesiog negalės pradėti veiklos.
Efektyvumas prieš bendrąsias sąnaudas
Tiek JAV, tiek Europos Sąjungos (ES) institucijos rodo ženklus, kad dabartinis duomenų centrų poveikio aplinkai vertinimas reikalauja griežtesnio reglamentavimo. Europos Komisija pristatė naują pasiūlymą, kuris žiniasklaidoje apibūdinamas kaip potencialiai pati išsamiausia tokio pobūdžio iniciatyva pasaulyje. Šis pasiūlymas žada pateikti skaidrią informaciją apie faktinį išteklių naudojimą.
Tačiau čia išryškėja kompromisai tarp pramonės interesų ir aplinkosaugos tikslų. Pagal siūlomą vertinimo sistemą būtų viešai rodoma tik tai, kaip efektyviai atskiri objektai naudoja energiją ir vandenį. Tuo tarpu bendras jų suvartojimas ir paliekamas anglies dvideginio pėdsakas išliktų konfidencialūs. Tai rodo, kad pramonė vis dar išsaugo galimybę neviešinti bendrųjų veiklos apimčių.
Teisiniai mechanizmai kuriami abiejose Atlanto pusėse, tačiau išlieka pilkųjų zonų. Pavyzdžiui, Europos Komisijos pasiūlymo rengimo užkulisiai išlieka nevienareikšmiai – dalis diskusijų vyko oficialiai, o kiti susitikimai, kaip teigia šaltiniai, buvo rengiami Briuselyje už uždarų durų. Taip pat išlieka neaiškumų dėl praktinio duomenų teisingumo užtikrinimo ir fizinių auditų vykdymo tvarkos.
Kodėl tikslūs duomenys svarbūs mokslui
Duomenų centrų išteklių naudojimas nebėra tik lokali techninė problema. Tai tampa kritiniu išteklių valdymo iššūkiu, tiesiogiai susijusiu su globalių ciklų stebėjimu. Mokslininkai pabrėžia, kad tiksliems aplinkos vertinimams reikalingi detalūs ir patikimi duomenys. Pavyzdžiui, naujame tyrime apie klimato duomenimis pagrįstą kriosferos analizę, tyrėjai Kristofferis Aalstadas ir jo kolegos pažymi: „Kriosfera reguliuoja globalius vandens, energijos ir anglies ciklus, darydama įtaką visuomenėms ir ekosistemoms.“
Siekdami geriau suprasti šiuos procesus, mokslininkai testavo naują hierarchinį Bajeso duomenų asimiliacijos metodą. Jie atliko tris eksperimentus, į temperatūros indekso modelį aštuoniose tyrimų vietose – nuo Šveicarijos Alpių iki Tolimosios Arkties – įtraukdami vietinius sniego vandens ekvivalento duomenis, palydovinius sniegu padengto ploto rodiklius ir ledynų masės balansą.
Tyrimo rezultatai parodė, kad informacijos apjungimas tarp skirtingų metų leidžia pasiekti kur kas tikslesnių rezultatų. Autoriai nurodo, kad esamos kriosferos analizės paprastai vertina kiekvienus vandens metus atskirai, nepernešant informacijos tarp jų. Naujasis hierarchinis metodas su daliniu informacijos apjungimu (partial pooling) užtikrino net 51 % tikslumo pagerėjimą, palyginti su ankstesniais modeliais. Tai įrodo, kad tiksliems aplinkos prognozavimo modeliams reikalingi nepertraukiami ir išsamūs duomenų srautai. Jei pramonės gigantai slėps savo realų suvartojimą, regioniniams vandens išteklių modeliams trūks kritiškai svarbių dedamųjų.
Artimiausi metai parodys, ar valstybių taikomos sankcijos ir griežtėjantys reikalavimai privers technologijų milžines atverti savo skaitiklius, ar pramonė ras naujų būdų išlaikyti informacijos konfidencialumą.