Dirbtinis intelektas (DI) veikia ne tik kaip skaičiavimo įrankis, bet ir kaip sistema, turinti prieigą prie milžiniškos išorinės simbolinės erdvės. Ši erdvė atlieka daugelį funkcijų, kurias žmogaus smegenyse atlieka darbinė atmintis, tačiau veikia visiškai kitais principais.

Kur čia nauda

Žmogaus darbinė atmintis yra sistema, leidžianti trumpą laiką išlaikyti ir manipuliuoti informacija. Ji yra ribota: žmogus greitai pavargsta, praranda tarpinius rezultatus ir sunkiai koordinuoja ilgas nepažįstamų simbolių grandines. Priešingai, DI modelis gali išlaikyti visą problemos aprašymą, šimtus tarpinių lygčių, atmestus variantus ir apribojimus savo konteksto lange.

Šis skirtumas ypač ryškus matematikoje. Kai DI sprendžia sudėtingą uždavinį, jis gali kiekviename etape iš naujo įvardyti aktyvius apribojimus. Tai leidžia modeliui sukonstruoti daug ilgesnes logines grandines neprarandant pagrindinės minties.

Matematika ir atminties ribos

Tyrimai rodo, kad darbinė atmintis yra svarbus veiksnys matematiniuose pasiekimuose. Meta-analizės duomenimis, darbinės atminties rodikliai nuosekliai siejasi su matematikos rezultatais pradinio ugdymo studijose. Visgi, nors darbinė atmintis ir intelektas yra glaudžiai susiję, statistiškai sunku visiškai atskirti juos kaip nepriklausomus psichologinius mechanizmus.

Svarbu pabrėžti, kad DI konteksto langas nėra identiškas žmogaus darbinei atminčiai. Kai kurie tyrėjai prieštarauja tokiam palyginimui, nes žmogaus darbinė atmintis nėra tik informacijos saugojimo buferis. Be to, nėra įrodymų, kad komercinis darbinės atminties lavinimas būtinai duotų didelį šuolį matematiniuose gebėjimuose ar intelekte.

Technologinis smegenų imitavimas

Technologijų pažanga siekia priartinti DI prie biologinių sistemų veikimo. Izraelio startuolis Hemispheric pritraukė 52 mln. USD investicijų DI kūrimui, kuris dekoduotų žmogaus smegenų veiklą. Ši technologija siekia suteikti objektyvių įžvalgų apie tokias būkles kaip potrauminio streso sutrikimas (PTSS), padedant klinikiniams specialistams tiksliau įvertinti simptomus.

Kitoje srityje mokslininkai sukūrė naują elektrinį lustą, veikiantį panašiai kaip žmogaus smegenys. Ši sistema, įkvėpta smegenėlių, geba ignoruoti įprastą informaciją ir reaguoti tik į netikėtus įvykius. Tyrimų komandos teigimu, ši sistema veikė daugiau nei dvigubai greičiau ir reikalavo apie 10 000 kartų mažiau skaičiavimų nei standartinis transformatorių modelis.

Energijos kaina ir ateitis

Šie pasiekimai turi savo kainą. Tarptautinės energetikos agentūros duomenimis, pasaulinis duomenų centrų elektros energijos poreikis iki 2030 m. gali pasiekti apie 945 teravatvalandžių – tai šiek tiek daugiau nei visa Japonijos elektros energijos suvartojimo apimtis. Šį augimą didžiąja dalimi lemia DI plėtra.

Nors nauji lustai dar nepasiekė komercinių silicio lustų masto, principiniu lygmeniu 2D medžiagos ir memristorai gali būti pritaikyti panašiems dydžiams ir veikimo greičiams. Tokios technologijos ateityje galėtų įgalinti mažos galios, nuolat veikiančius sveikatos stebėjimo prietaisus, savavaldžius automobilius ir autonominius robotus, kurie apdoroja duomenis vietoje ir reaguoja tik į netikėtus įvykius.

Šaltiniai

  1. [1] [Tech.yahoo.com | 2026-08-11] New AI chip mimics the human brain's capacity for split-second motor control — it solved problems using 10,...
  2. [2] [Davidepiffer.com | 2026-08-15] AI has access to a vastly larger working memory than the human brain
  3. [3] [brave | 2026-08-12] What is Artificial Intelligence (AI)? | Google Cloud
  4. [4] [Davisvanguard.org | 2026-08-15] A Short History and Long Future for Human Beings
  5. [5] [X.com] Sonar is moving to the Agent API.
  6. [6] [X.com] More than 650,000 refugees and asylum seekers in South Sudan risk losing food aid access within weeks due to a severe fu
  7. [7] [X.com] Long before intensive human fishing began, Pacific reefs naturally supported far more sharks than Caribbean reefs, accor
  8. [8] [X.com] 🧠🇮🇱 Israeli startup Hemispheric has raised $52M to develop AI that decodes human brain activity. Its technology aims to