Dirbtinio intelekto pokalbių robotai nėra jūsų draugai: kur nubrėžti privatumo ribą
Dirbtinio intelekto pokalbių robotai vis labiau skverbiasi į kasdienį gyvenimą, tačiau jų kūrėjų pažadai apie skaitmeninę draugystę ir visapusiškus asmeninius asistentus atsitrenkia į privatumo realybę. Vartotojams tai reiškia ne tik naują technologinį patogumą, bet ir augančią riziką, kad asmeniniai duomenys taps dar lengviau prieinami trečiosioms šalims. Šiandieninėje technologijų rinkoje, kurioje vartotojo patogumas dažnai tampa pagrindine preke, kyla esminis klausimas: kiek savo privatumo esame pasirengę paaukoti vardan skaitmeninio asistento paslaugų?
Privatumo kaina už patogumo iliuziją
Saugaus bendravimo programėlės „Signal“ prezidentė Meredith Whittaker įspėja, kad dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotai nėra jūsų draugai. „Bloomberg“ interviu metu ji pabrėžė: „Šie įrankiai nėra jūsų draugai. Tai nėra sąmoningos būtybės. Tai nėra mąstantys pašnekovai.“
M. Whittaker labai atsargiai vertina šių technologijų integraciją į savo kasdienybę. Ji pripažįsta, kad naudoja DI įrankius tik dokumentų formatavimui šen bei ten, tačiau neužduoda jiems klausimų: „Aš labai rimtai žiūriu į savo mąstymą bei rašymą ir nenoriu, kad idėjos vystymo procesą užkirstų ar užgožtų sistemos, kuri tiesiog pateikia jau esamo turinio vidurkį, atsakymas.“
Šis požiūris tiesiogiai susiduria su technologijų milžinių vizijomis. Pavyzdžiui, „Microsoft AI“ vadovas Mustafa Suleymanas yra numatęs scenarijų, pagal kurį vartotojai galėtų leisti „Microsoft Copilot“ asistentui pasirūpinti kalėdinėmis dovanomis, šiam tiesiog stebint šeimos grupės pokalbius. M. Whittaker teigimu, norint, kad toks asmeninis asistentas veiktų pilnu pajėgumu, jam tektų suteikti itin plačią prieigą prie jautriausios asmeninės informacijos.
M. Whittaker pabrėžia, kad toks scenarijus reikalautų leisti technologijai pasiekti vartotojo kredito kortelę, interneto naršyklę, „Signal“ susirašinėjimą, namų adresą, kalendorių ir netgi suteikti galimybę siųsti žinutes broliams ar seserims vartotojo vardu. „Tai, ką ką tik apibūdinote, yra sistema su itin skvarbia prieiga prie daugybės programų ir paslaugų. „Signal“ kontekste tai prilygtų tam tikram slaptam įėjimui (angl. backdoor)“, – įspėja ji.
Šie perspėjimai išryškina vis didėjančią įtampą tarp kasdienio patogumo ir asmens privatumo apsaugos dirbtinio intelekto eroje. Kai technologijų bendrovės siūlo vis labiau suasmenintas paslaugas, vartotojai dažnai nesuvokia, kokią kainą moka savo asmeniniais duomenimis. Kai asmeniniai pokalbiai ir kasdieniai planai tampa modelių apmokymo žaliava, riba tarp naudingo įrankio ir nuolatinio stebėjimo sistemos išsitrina.
Emocinė distancija išlieka didelė
Nors technologijų bendrovės bando kurti empatiškų asistentų įvaizdį, visuomenės reakcija išlieka labai rezervuota. „Pew Research“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 5 000 suaugusių JAV gyventojų, rodo, kad labai nedidelė dalis žmonių kreipiasi į pokalbių robotus ieškodami emocinės paramos (10 proc.) ar bendrystės (4 proc.).
Tai rodo, kad nepaisant technologinės pažangos, tikrasis žmogiškasis ryšys išlieka sunkiai pakeičiamas algoritmais. Kai technologijų bendrovės investuoja milijardus į natūralios kalbos modelius, tikėdamosi sukurti virtualius kompanionus, vartotojai į šiuos įrankius vis dar žiūri pragmatiškai. Emocinis atstumas tarp žmogaus ir mašinos išlieka didelis, o bandymai jį dirbtinai sumažinti dažniau sukelia nepasitikėjimą nei norą bendrauti.
Šis atotrūkis tarp technologijų kūrėjų vizijos ir realaus vartotojų elgesio rodo, kad visuomenė dar nėra pasirengusi patikėti savo emocinio gyvenimo algoritmams. Pokalbių robotas gali parašyti laišką ar sugeneruoti atsakymą, tačiau jis negali sukurti tikro supratimo jausmo, kurio ieško vartotojai.
Santykių programėlėse – praktinė pagalba, bet ne meilė
Kiek kitokia situacija klostosi praktinėse gyvenimo srityse, pavyzdžiui, pažinčių platformose, kur dirbtinis intelektas naudojamas kaip techninis įrankis. „Match Group“ atlikta 18–39 metų vienišių apklausa rodo, kad vartotojai nenori dirbtinio intelekto meilės, tačiau mielai naudoja jį techniniams tikslams.
Net 74 proc. apklaustųjų nurodo, kad naudoja „ChatGPT“, o maždaug 64 proc. teigia, kad dirbtinis intelektas padeda jiems sukurti stipresnį pažinčių profilį, palaikyti pokalbius pažinčių programėlėse bei pradėti bendravimą. Visgi, kai kalbama apie gilesnį emocinį įsitraukimą, barjerai išlieka aukšti: du iš penkių apklaustų vienišių atsisakytų eiti į pasimatymą su asmeniu, kuris naudojasi DI kompaniono programėle. Tarp jaunų moterų (nuo 18 iki 24 metų) šis atmetimo rodiklis išauga iki 51 procento.
Bendras požiūris į šią technologiją išlieka skeptiškas. Beveik pusė apklaustųjų (47 proc.) dirbtinį intelektą romantiškų santykių kontekste vertina neigiamai. Be to, „Pew Research“ duomenimis, tik nedidelė dalis suaugusiųjų mano, kad pokalbių robotai daro kokią nors realią įtaką jų santykiams:
* 6 proc. teigia, kad jie padeda,
* 7 proc. mano, kad jie kenkia,
* 35 proc. nurodo, kad jie nei padeda, nei kenkia.
Kai technologijos naudojamos tik kaip pagalbinis įrankis profiliui patobulinti, vartotojai jaučiasi saugiau, tačiau vos tik bandoma peržengti šią ribą ir įtraukti algoritmą į patį santykių kūrimą, atmetimo reakcija tampa akivaizdi. Kai pokalbių robotai bando imituoti jausmus, o vartotojai vis labiau saugo savo privatumą, technologijų plėtra atsitrenkia į natūralią žmogiškojo ryšio ribą.
Toliau svarbiausia stebėti, kaip keisis vartotojų privatumo tolerancija. Technologijų bendrovėms siekiant dar giliau integruoti asistentus į kasdienes operacines sistemas, vartotojai bus priversti priimti kur kas aiškesnius ir griežtesnius sprendimus dėl savo asmeninių duomenų saugumo ribų.
Šaltiniai
- [1] [TechCrunch | Sat, 20 Ju] Signal’s Meredith Whittaker wants you to remember that AI chatbots ‘are not your friends’
- [2] [Bitcoinworld.co.in | Sat, 20 Ju] Signal President Meredith Whittaker Warns: AI Chatbots ‘Are Not Your Friends’
- [3] [Msn.com | Sat, 20 Ju] Match Group survey says singles don't want AI love