Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Kristalina Georgieva įspėja, kad dirbtinio intelekto (DI) keliamos grėsmės gali nusverti jo teikiamą naudą, jei pasaulis nesuskubs įdiegti institucinių saugiklių ir etikos taisyklių. Namų ūkiams ir dirbantiesiems tai žada ne tik spartesnį našumą, bet ir gilėjantį neapibrėžtumą dėl darbo vietų tvarumo bei pajamų pasiskirstymo.

Lenktynės be apsauginių atitvarų

Dirbtinis intelektas į verslo procesus veržiasi tempu, kokio nematėme per ankstesnius technologijų ciklus. TVF metiniuose susitikimuose Bangkoke K. Georgieva pabrėžė, kad dabartinis DI bumas primena „Formulės-1“ bolidą, lekiantį trasa be apsauginių barjerų, kai visa rizika tenka žiūrovams. Pasak fondo vadovės, pirmoji transformacijos banga jau prasidėjo, todėl atidėlioti priežiūros klausimus darosi pavojinga visai ekonominei sistemai.

Iki šiol šios technologijos plėtra daugiausia rėmėsi pačios pramonės savireguliacija, nes vyriausybėms stinga įrankių ir pajėgumų žengti koja kojon su technologijų sektoriumi. K. Georgieva siūlo modelį, kuriame verslo atsakomybė derėtų su aktyviu didžiųjų valstybių – pirmiausia JAV ir Kinijos – įsitraukimu. Pagrindinė problema ta, kad nesukūrus skaidrių taisyklių, technologinis šuolis gali sustiprinti monopolijas, o jo sukurta vertė nusės tik pas siaurą technologijų gigantų ratą, nepasiekdama platesnės rinkos.

Toks neapibrėžtumas kelia nervingumą ir makroekonomikos lygmeniu. Finansų valdymo bendrovės „Apollo“ vyriausiasis ekonomistas Torstenas Slokas atkreipia dėmesį, kad staigus investuotojų lūkesčių perkainojimas dėl DI grąžos gali pakirsti korporatyvinį pasitikėjimą, priversti verslą apkarpyti kapitalo išlaidas ir nusmukdyti bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą. Jei toks atsitraukimas sutaptų su aukštesnėmis naftos kainomis, muitų tarifais ar prekybos suvaržymais, pasaulio ekonomikai kyla stagfliacijos rizika, kai augimas lėtėja, o kainų spaudimas niekur nedingsta.

40 procentų darbo vietų prieš lėtą cunamį

Didžiausias nerimas kyla dėl transformacijos masto darbo rinkoje. TVF vertinimu, ilgainiui dirbtinis intelektas palies apie 40 proc. visų darbo vietų pasaulyje: dalis profesijų bus išplėstos naujais įrankiais, dalis nuvertintos, o dalis – visiškai panaikintos. Šį procesą fondo vadovė apibūdino kaip „lėtai judantį cunamį“, kurio bangos jau dabar pastebimos paslaugų, gamybos ir klientų aptarnavimo grandinėse.

Šeimai toks fonas dažniausiai pasirodo ne per tarptautines ataskaitas, o per lėtėjantį pradinių pozicijų samdymą arba reikalavimą perimti automatizuotų įrankių priežiūrą be atitinkamo atlygio didėjimo. Kai technologiniai laimėjimai koncentruojasi ribotame įmonių rate, o darbo rinka patiria struktūrinių sukrėtimų, kyla rimta grėsmė pajamų atotrūkiui didėti net ir fiksuojant bendrą BVP augimą. Spaudimas lieka.

Kad ši transformacija netaptų socialiniu smūgiu, TVF akcentuoja penkias esmines apsaugos kryptis:

* tikslines darbuotojų perkvalifikavimo ir mokymo programas,

* finansinę paramą užimtumui pereinamuoju etapu,

* griežtesnę konkurencijos politiką, ribojančią technologinį dominavimą,

* aiškias elgesio normas jautriose srityse,

* teisiškai įtvirtintus mechanizmus, leidžiančius žmonėms ginčyti automatizuotus sprendimus.

Kas lieka žmogaus atsakomybei

Verslo viduje automatizacija taip pat susiduria su praktinėmis ribomis. Įmonės „Celonis“ vyriausiasis dirbtinio intelekto mokslininkas Devavratas Shahas pažymi, kad diegiant vadinamąjį „sprendimų intelektą“ technologiniai agentai gali perimti atskiras, siauras užduotis didesniuose procesuose, tačiau platesnis kontekstas ir galutinis sprendimas vis dar reikalauja žmogaus vertinimo. Algoritmas gali optimizuoti procesą pagal turimus duomenis, tačiau jis neatsako už strategines pasekmes.

Kai pramonės investicijų tempas lenkia realią pajamų grąžą, o technologijos taikomos be aiškių saugiklių, centrinė rizika kyla ne iš pačių algoritmų tobulumo, bet iš aklos priklausomybės nuo sistemų, kurių klaidų kaina verslui ir vartotojams tampa per didelė. Galimybė skųsti ir peržiūrėti automatizuotus verdiktus – pavyzdžiui, kredito reitingo, draudimo rizikos ar darbo atrankos etapuose – yra ne tik etinė norma, bet ir praktinė apsauga nuo sisteminių finansinių klaidų.

Toliau daug pasakys darbo užmokesčio statistika ir tai, ar verslo investicijos į skaitmeninę infrastruktūrą pradės generuoti platesnį našumą už technologijų sektoriaus ribų. Jeigu bazinė prieiga prie skaičiavimo pajėgumų, patikimos elektros energijos ir ryšio infrastruktūros liks privilegija, atotrūkis tarp pažangių korporacijų ir likusios ekonomikos tik gilės. TVF įspėjimas formuluoja aiškią ribą: dirbtinio intelekto ekonominė vertė priklausys ne nuo modelių greičio, o nuo to, ar vyriausybės spės pastatyti teisines bei socialines užtvaras iki tol, kol transformacijos banga pasieks savo piką.

Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Theepochtimes.com | 2026-10-18] AI Risks Could Outweigh Economic Benefits: IMF Chief | The Epoch Times
  2. [2] [Compsmag.com | 2026-10-18] IMF chief warns AI risks could outweigh benefits without saf
  3. [3] [Economictimes.indiatimes.com | 2026-10-17] IMF chief says AI risks may exceed opportunities without safeguards and ethical framework
  4. [4] [Newsbytesapp.com | 2026-10-17] AI risks could outweigh benefits, need ethical framework: IMF chief