Organizacijos masiškai diegia dirbtinio intelekto (DI) įrankius, bet darbo krūvis auga, o produktyvumo šuolis nepasireiškia. Dėl to įmonės privalo skirti daugiau laiko valdymui, o ne realiai didinti efektyvumą.

Istorinis aidas ir statistikos tyla

Ši situacija primena 1987 metais ekonomisto Roberto Solow suformuluotą „Solow paradoksą“, kai jis pastebėjo, jog kompiuterių amžių galima matyti visur, išskyrus produktyvumo statistiką. Nors įmonės investavo milijardus į IT infrastruktūrą, produktyvumo augimas ilgą laiką išliko stabilus. Šiandienos „generatyvinio DI paradoksas“ kartoja tą patį scenarijų.

Duomenys rodo, kad iki 2025 metų pabaigos beveik devynios iš dešimties įmonių buvo įdiegusios DI bent vienoje verslo funkcijoje. Visgi, net 94 % apklaustųjų nurodė, kad nejaučia „reikšmingos“ vertės iš šių investicijų. Kaip teigia „Apollo“ vyriausiasis ekonomistas Torstenas Slokas, DI yra visur, išskyrus makroekonominius duomenis, o produktyvumo pokyčiai, net jei jie siekia 0,5 % per dešimtmetį, dažnai lieka nepastebimi.

Kodėl įrankiai tampa našta

Produktyvumo paradoksas kyla dėl mechaninio disbalanso tarp horizontalių ir vertikalių sprendimų. Įmonės greitai įdiegia plačiai pritaikomus „copilot“ tipo įrankius, kurie teikia sunkiai pamatuojamą naudą, tačiau apie 90 % transformuojančių, konkrečioms funkcijoms skirtų DI sprendimų lieka bandomojoje stadijoje.

Ribos lieka. Įrankių gausa dažnai sukuria papildomą administracinę naštą. Darbuotojai praleidžia daugiau laiko valdydami ir perjunginėdami DI įrankius, nei anksčiau skirdavo pačioms užduotims atlikti. „MindStudio“ analitikų teigimu, DI darbo eiga reikalauja nuolatinio raginimų (prompt) rašymo, rezultatų tikrinimo, iteracijų ir formatavimo, o sutaupytas laikas dažnai absorbuojamas naujų užklausų.

Vadovybės vaidmuo ir kultūriniai pokyčiai

Sėkmingas DI diegimas reikalauja daugiau nei tik programinės įrangos – būtinos esminės transformacijos verslo procesuose, organizacinėje struktūroje ir kultūroje. Osmosis Investment Management NL ekspertų vertinimu, praktinis įgyvendinimas reikalauja glaudaus IT skyriaus ir investicijų specialistų bendradarbiavimo.

Sprendimai užtrunka. Organizacijos, kurios tikisi greito pelno, dažnai nusivilia, nes konkurencija linkusi ištrinti produktyvumo prieaugį, o nauda dažniau atitenka klientams, o ne pačioms įmonėms. Kai kurios įmonės naudoja DI kaip pretekstą atleidimams, kiti, pavyzdžiui Amazon įkūrėjas Jeffas Bezosas, teigia, kad DI turėtų įgalinti darbuotojus ir skatinti ekonominį augimą per mažesnes sąnaudas.

Strateginė galimybė ar spąstai

Nors kai kurios įmonės naudoja DI kaip pretekstą atleidimams, kiti, pavyzdžiui Amazon įkūrėjas Jeffas Bezosas, teigia, kad DI turėtų įgalinti darbuotojus ir skatinti ekonominį augimą per mažesnes sąnaudas. Smulkiam verslui tai reiškia, kad vietoje planuojamo efektyvumo atsiras papildomos valdymo išlaidos.

Čia ir rizika. Jei įmonė nesugeba sukurti procesų, kurie „veikia patys“, o ne reikalauja nuolatinio žmogaus įsikišimo, DI tampa tik dar vienu įrankiu, didinančiu darbo krūvį. Tikrasis produktyvumo šuolis įvyks tada, kai įmonės nustos statyti „statybininkus“ ir pradės kurti automatizuotas sistemas, kuriose DI darbo eiga sumažina, o ne didina administracinę naštą.

Toliau svarbiausia stebėti, ar įmonės sugebės perkelti DI į vertikalias funkcijas, ar liks tik horizontalūs įrankiai, nes tai lems, ar produktų našumas iš tikrųjų pagerės.

> Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Finance.yahoo.com | 2026-08-09] Michael Kratsios Says Some Companies Blame AI for Layoffs Because 'It Plays Better in the Press'
  2. [2] [Osmosisim.com | 2026-08-09] The AI Productivity Paradox
  3. [3] [Blog.irvingwb.com | 2026-08-09] The AI Productivity Paradox – IWB Blog
  4. [4] [Mindstudio.ai | 2026-08-09] What Is the AI Productivity Paradox? Why More AI Tools Lead to More Work, Not Less | MindStudio