Naftos kaina artėja prie 100 dolerių už barelį, o JAV planuoja naujus tarifus – tokia kombinacija jau anksčiau buvo pakankama, kad pasaulio ekonomiką sukrėstų. Dabar šis scenarijus grįžta, bet su nauju elementu: tarifai smogs ne tik importuotojams, bet ir vartotojams, kurių biudžetai jau ir taip jautrūs brangstantiems degalams.

Kainų spaudimas grįžta per naftą ir tarifus

Praeitą penktadienį Pakistano vyriausybė vienu metu pakėlė degalų kainas po 55 Pakistano rupijų už litrą – toks žingsnis tik patvirtina, kad naftos kainų šuolis jau pasiekė šalies vartotojus. „Regioninis karas ne tik pakeitė politinį peizažą, bet ir sutrikdė pasaulinę naftos rinką, krovininių laivų maršrutus bei finansinius srautus“, pažymi Pakistano ekonomikos ekspertas Kamranas Khanas. Šio karo ekonominis poveikis jaučiamas ne tik regione: bet kokia ilgesnė sutrikimo trukmė siaurame Hormuzo sąsiauryje – pro kurį teka didžioji dalis pasaulinių naftos srautų – turi nedelsiamų pasekmių.

Kai naftos kaina pakyla, tiesioginis poveikis matomas importo sąskaitoje. Pasak K. Khano cituojamų energetikos ekspertų, kiekvienas 10 dolerių padidėjimas naftos kainoje prideda apie 1,5–2 milijardus dolerių prie Pakistano importo sąnaudų per metus. Jei nafta išliks tarp 110 ir 120 dolerių už barelį, šalies mėnesio importo sąskaita gali padidėti dar 400–500 milijonų dolerių. Tai reiškia, kad infliacija, kuri 2023–2024 metais pasiekė vieną sunkiausių Pakistano istorijoje krizę, vėl gali pasukti aukštyn. Pasak K. Khano, staigus degalų kainų šuolis jau sukėlė naujų infliacijos baimių visoje ekonomikoje.

Tačiau šįkart prie naftos šoko prisideda ir naujas veiksnys – JAV administracijos planuojami tarifai. Jie taikomi daugiau nei 80-čiai šalių, įskaitant Europos Sąjungos nares, ir pakeičia ankstesnius laikinuosius tarifus, įvestus po to, kai JAV Aukščiausiasis Teismas vasario mėnesį panaikino daugelį ankstesnių muito mokesčių. „Naujos prekybinės įtampos atsiranda būtent tuo metu, kai pasaulio ekonomika, dėl aukštesnių energijos kainų, yra silpnesnė nei per praėjusių metų išsivadavimo dieną“, paaiškina olandų daugianacionalinės įmonės ING ekonomistas Carstenas Brzeskis.

Kas pajus spaudimą pirmiausia

Pirmiausia smūgis pasieks tas šalis ir sektorius, kurie stipriai priklauso nuo naftos importo arba eksportuoja į JAV rinką. Pakistano atvejis geras pavyzdys: šalis glaudžiai susijusi su Artimųjų Rytų regionu per energijos importą, perlaidas, jūrinę prekybą ir darbo rinkas. „Pakistano ekonomika Artimųjų Rytų regionui yra susijusi per energijos importą, perlaidas, jūrinę prekybą ir darbo rinkas“, pažymi K. Khanas. Todėl, kai naftos kainos šauna, šalis patiria dvigubą smūgį: tiesiogines didesnes importo sąnaudas ir netiesioginį spaudimą per prekybos partnerių silpstančią paklausą.

Kitas jautrus taškas – generinių vaistų importas į JAV. Nors kol kas tarifai nuliniai, JAV administracija paskelbė etapais įvedamą tarifų planą importuojamiems generiniams vaistams. „Šis tarifų planas artimiausiais metais turės ribotą poveikį Indijos farmacijos įmonių kreditiniams reitingams“, teigiama pranešime, cituojant IANS naujienų agentūrą. Vis dėlto ilgalaikėje perspektyvoje dideli tarifai gali paskatinti gamybos perkėlimą į JAV, o tai jau reikštų struktūrinius pokyčius tiekimo grandinėse.

Energetikos ekspertai perspėja, kad jei Hormuzo sąsiauris bus uždarytas ilgesniam laikui, naftos kaina gali dar labiau šoktelėti. Tokiu atveju spaudimas pasiektų ne tik importuotojus, bet ir visas šalis, priklausančias nuo pigios energijos.

Kas toliau: du scenarijai ir jų pasekmės

Pasaulinis ekonomikos augimas šiais metais jau smarkiai sulėtėjo. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad 2026 metais pasaulio BVP augimas sieks tik apie 3,1 proc. – ženklus sumažėjimas, kurį lemia konfliktų ekonominės pasekmės. TVF perspėja, kad net ir greitai deeskalavus konfliktą, ekonominė žala gali palikti ilgalaikį pėdsaką – tiekimo grandinės jau patiria įtampą, o investuotojų pasitikėjimas silpnėja.

Dabar pasaulio ekonomika jaučia dvigubą spaudimą: iš vienos pusės – brangi nafta, iš kitos – didėjantys tarifai. „Šios naujos prekybinės įtampos atsiranda būtent tuo metu, kai pasaulio ekonomika dėl aukštesnių energijos kainų jau yra silpnesnė nei prieš metus“, pažymi C. Brzeskis. Jei naftos kainos išliks aukštos, o tarifai taps realybe, infliacijos grėsmė grįš į daugelį šalių, o centriniai bankai bus priversti ieškoti pusiausvyros tarp kainų stabilumo ir ekonominio augimo skatinimo.

Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [The New York Times | 2026-07-25] A Global Economy Jolted by an Oil Shock Now Gets a Tariff...
  2. [2] [Sdgnews.com | 2026-07-25] BREAKING: Global Economy Jolted as IMF Warns Iran...
  3. [3] [Nukta.com | 2026-07-25] Pakistan economy jolted as Iran-Israel war drives oil surge... | Nukta
  4. [4] [X.com] The repost details the biggest risk for a crude oil long position... and as the chart shows, the rally has stalled (for