Birželį duomenų centrų statybos išlaidos JAV šovė 46 % aukštyn, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o privataus kapitalo sandorių skaičius inžinerijos bei statybų sektoriuje pasiekė visų laikų rekordą. Finansavimo srautai parodo, kad dirbtinio intelekto plėtra keičia ne tik technologijų akcijų vertinimus, bet ir realių inžinerinių paslaugų bei infrastruktūros rangovų kainodarą.
Daugiau nei vien technologijų bendrovių naratyvas
Finansų rinkose ilgai dominuoja pasakojimas apie mikroschemų gamintojus ir programinės įrangos kūrėjus, tačiau tikrasis fizinis dirbtinio intelekto infrastruktūros svoris geriausiai matomas statybų aikštelėse. Duomenų centrų statybos bendrovės šiuo metu neša vidutinį 11 mėnesių užsakymų vėlavimo paketą, kai visame likusiame sektoriuje šis rodiklis siekia 8,5 mėnesio. Kapitalas persigrupuoja.
Pramonės vaizdas tampa itin kontrastingas, kai iš bendros statistikos atskiriamas duomenų centrų indėlis. JAV statybos pramonės organizacijos Associated Builders and Contractors atlikta JAV gyventojų surašymo biuro (Census Bureau) duomenų analizė rodo, kad išskaičiavus duomenų centrus, privačiojo negyvenamojo nekilnojamojo turto statybos išlaidos per metus susitraukė 7,9 %. Be dirbtinio intelekto infrastruktūros poreikio, komercinės statybos rinka išgyventų aiškų nuosmukį.
Kai bendros privačios negyvenamosios statybos susitraukia 7,9 %, o duomenų centrų išlaidos pašoka 46 %, privataus kapitalo fondams infrastruktūros rangovai virsta saugesne užuovėja už pačias technologijų akcijas. Šis posūkis paaiškina, kodėl investuotojai pradėjo koncentruotis ne į galutines platformas, o į įmones, kurios kloja kabelius, montuoja aušinimo sistemas ir užtikrina elektros tiekimą.
Šis mechanizmas veikia tiesiogiai: didžiosios technologijų bendrovės privalo statyti serverių parkus nepriklausomai nuo to, kokios šiuo metu yra bendros palūkanų normos. Dėl to rangovai, aptarnaujantys šį segmentą, įgauna derybinę galią, kurios šiuo metu neturi kiti komercinių statybų dalyviai.
76 sandoriai per vieną pusmetį
Privataus kapitalo (private equity, PE) fondai į šį pokytį reaguoja agresyviai. Bendrovės PitchBook ataskaitos duomenimis, antrąjį ketvirtį statybų ir inžinerijos sektoriuje užfiksuotas rekordinis 529 sandorių skaičius – tai 56,5 % daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Investuotojai superka smulkesnius ir vidutinius subrangovus, siekdami suformuoti didesnes platformas, galinčias atlaikyti milžiniškus technologijų gigantų užsakymus.
Ypač didelis aktyvumas matomas šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (HVAC) sistemų sektoriuje. Per pirmąjį 2026 metų pusmetį privataus kapitalo fondai atliko 76 HVAC rangovų įsigijimus, kurių bendra vertė pasiekė 3,8 mlrd. USD. Tai jau viršijo visų 2025 metų rezultatą, kai per visus metus buvo užfiksuoti 63 sandoriai. Panaši tendencija stebima ir vandentvarkos bei santechnikos versle, kur iki birželio pabaigos atlikta 21 sandoris, palyginti su 24 sandoriais per visus praėjusius metus.
PitchBook vyriausiasis pramonės analitikas Jimas Corridore'as pabrėžė, kad palūkanų normos nepakeis sandorių logikos duomenų centrų sektoriuje: „Interest rates are not going to affect deals in data centers. The money is there. The demand is there.“ Tuo pat metu konsultacijų bendrovės EisnerAmper partneris ir privataus kapitalo sandorių paslaugų vadovas Cory Marklingas pažymėjo, jog duomenų centrų plėtros cikle rinka tebėra pačioje pradžioje: „If you think about where we are in the ball game of data centers, we're in the first inning, maybe second inning.“
C. Marklingas taip pat išskyrė, kad didžiulis investuotojų dėmesys kryps į papildomas paslaugas: „We think there's going to be a lot of interest around equipment recycling, directional boring, fiber optics, electrical engineering. Just your general real estate buildout—the ancillary services that you need to build up the infrastructure around these data centers.“ Papildomos paslaugos, būtinos aplinkinei infrastruktūrai sukurti, garantuoja ilgalaikį užsakymų srautą visai grandinei.
Lietuvos verslui ir Europos subrangovams tai aiškus signalas, kad didžiųjų technologijų plėtra keičia ne tik silicio tiekimą, bet ir visą inžinerinių paslaugų bei įrangos kainodarą. Inžinerinių pajėgumų trūkumas JAV rinkoje skatina tarptautinių tiekimo grandinių perbraižymą, nes reikiamos įrangos ir komponentų gamybos terminai ilgėja visame pasaulyje. Kai pajamingumai kyla, o akcijų rinkos plotis siaurėja, rizika pradeda atrodyti brangesnė net prieš realų kainų kritimą.
Ar Škotijos pavyzdys rodys stabdymo ribą?
JAV rinka nėra vienintelė vieta, kurioje infrastruktūros plėtra susiduria su fizinėmis bei geopolitinėmis ribomis. Jungtinėje Karalystėje plėtotojus vilioja žemesnės žemės kainos ir vėsesnis klimatas, būtinas efektyviam serverių aušinimui. Škotijoje, šalia mažo istorinio Ašertulio (Auchertool) miestelio Faifo (Fife) srityje, buvo pasiūlyta pastatyti antrą pagal dydį duomenų centrą pasaulyje.
Tačiau šis projektas susidūrė su rimtu pasipriešinimu. Vietos gyventojai išreiškė aiškią poziciją: „People don’t want their local areas filled with resource‑hungry data centers – especially when the proposed benefits are filled with ifs, buts, and maybes.“ Škotijos viešųjų finansų ministrė Hannah Mary Goodlad jau išleido naujas taisykles, įpareigojančias planavimo institucijas pranešti vyriausybei apie bet kokį didesnį nei 50 MW projektą. Nors JK vyriausybė savo plane AI Opportunities Action Plan siekia didinti šiuos pajėgumus, kad šalis taptų dirbtinio intelekto supervalstybe, vietos bendruomenių pasipriešinimas rodo fizines plėtros ribas.
Infrastruktūra kaista. Duomenų centrų bumas reikalauja ne tik milžiniško kapitalo, bet ir didelių elektros bei žemės išteklių, kurių vietos bendruomenės ne visada nusiteikusios perleisti be kovos. Dėl to investicijų srautai susiduria su leidimų gavimo ir visuomenės pasipriešinimo barjerais.
Toliau svarbiausia stebėti ne tik privataus kapitalo įplaukas į rangovų verslus, bet ir tai, ar griežtėjantis reguliavimas bei vietos politikų pasipriešinimas Europoje netaps pagrindiniu stabdžiu fizinei dirbtinio intelekto plėtrai. Jei leidimų išdavimo procesai užstrigs, net ir mažiausiai palūkanoms jautrūs investiciniai planai bus priversti keisti laiko juostas, o tai tiesiogiai atsilieptų inžinerinių įmonių įvertinimui rinkoje.
Tai nėra investavimo patarimas.