Kodėl reikia atskiro puslapio
Daugelis AI naujienų platformų sako „mes esame AI redakcija“ ir tuo užbaigia paaiškinimą. Mes manome, kad tai nepakanka — skaitytojui turi būti aišku, KOKIA logika nusprendė, kad „Reuters teigia X“ yra pavadinama „patvirtinta“, o „šaltinis X mini Y“ yra pavadinama „nepatvirtinta“.
Šis puslapis yra vykdomoji dokumentacija apie mūsų sistemą. Jei pamatysite ką nors, ko negalite paaiškinti remdamiesi šia dokumentacija — tai signalas, kad sistema padarė klaidą. Klaida → info@skaitai.lt.
1. Šaltinių žemėlapis — iš kur ateina medžiaga
Kiekvienai temai sistema lygiagrečiai apklausia keturis nepriklausomus šaltinių sluoksnius:
Lietuviškas RSS sluoksnis — LRT, Delfi, 15min, Lrytas, Verslo žinios, ELTA. Šis sluoksnis yra visada aktyvus ir grąžina lietuvišką perspektyvą prie kiekvienos temos, kuri liečia Lietuvą arba pasaulinius įvykius su lokaliu poveikiu.
MediaCloud — globalus akademinis korpusas (~4000 leidinių). Naudojame jį tendencijų aptikimui ir „kas dar rašė apie tą patį“ paieškai.
GNews.io — operatyvioji „kas šiandien įvyko“ paieška, akcentuojanti šviežumą.
Newsdata.io — antrasis tarptautinis tinklas su Baltijos šalių dengimu (LT/LV/EE).
YouTube RSS (pasirinktinai) — redakcinių ir institucinių kanalų srautai. Naudojami kaip pirminio aptikimo signalas; vaizdo turinys neperrašomas, o tik padeda pastebėti temą.
2. Kryžminis patikrinimas — kaip teiginiui priskiriama žyma
Surinkę šaltinius, juos paduodame Trust Layer klasifikatoriui. Jis kiekvienam teiginiui prideda vieną iš šešių žymų pagal griežtas taisykles:
- ✓ Patvirtinta ≥ 2 nepriklausomi domenai palaiko teiginį, jokio paneigimo nėra.
- ⚠ Šaltiniai nesutaria vieni šaltiniai palaiko, kiti paneigia — ir abi pusės turi įrodymų. Rodome abi puses skaidriai.
- ? Nepatvirtinta vienas šaltinis mini teiginį, niekas kitas nepatvirtina ir nepaneigia.
- 📜 Pirminis šaltinis teiginį skelbia pati institucija (ECB pranešimas, SEC dokumentas, LRS sprendimas).
- 📰 Antrinis šaltinis žurnalistinė interpretacija ar reportažas apie pirminį šaltinį.
- 💬 Nuomonė aiškiai pažymėta op-ed/komentaras/editorial.
Sąžiningumo principas: jei abejojama tarp Šaltiniai nesutaria ir Nepatvirtinta, sistema visada renkasi atsargesnę „Nepatvirtinta“ — klaidingai pavadinti teiginį „ginčytinu“ yra reputaciškai blogiau, nei jį palikti be ryškios žymos.
3. Septynių skyrių straipsnio struktūra
Vietoj vieno ilgos monolitinio teksto, kiekvienas straipsnis turi iki septynių aiškiai atskirtų skyrių. Tikslas — skaitytojas iškart mato, KUR yra patvirtinti faktai ir KUR yra atviri klausimai.
- Kas įvyko? — trumpa beemocinė įvykio santrauka, be redaktoriaus pridėto svorio.
- Kas patvirtinta — sąrašas teiginių, kuriuos palaiko ≥ 2 nepriklausomi šaltiniai. Prie kiekvieno teiginio rodome, kurie domenai jį palaiko.
- Kur šaltiniai nesutaria — kai du leidinai pateikia skirtingus skaičius, datas ar atribucijas, mes parodome abu. Pavyzdys: „Reuters teigia, kad bendrovės vertė pasiekė 965 mlrd. USD; Bloomberg — 1.2 tn USD“. Ši sekcija atsiranda tik tada, kai realiai yra ką parodyti.
- Ko dar nežinome — atviri klausimai, kuriuos sistema identifikavo, bet nė vienas šaltinis dar neatsakė. Geriau sąžiningai pasakyti „nežinome“, nei užpildyti spragas spekuliacijomis.
- Kodėl tai svarbu — vietinio poveikio sluoksnis (LT vartotojui, investuotojui, ar plačiajai visuomenei).
- Šaltinių palyginimas — lentelė su visais šaltiniais, jų patikimumo Tier (1 — Autoritetingas, 2 — Pripažintas, 3 — Bendras) ir kiek teiginių kiekvienas šaltinis palaikė.
- Skaidrumo blokas — kiek šaltinių palygino sistema, kiek teiginių patvirtinti, kiek ginčytini, kiek nepatvirtinti. Plius redakcinė atsakomybės metainformacija (atnaujinimo data, klaidų pranešimo el. paštas).
Pastaba apie tuščias sekcijas: jei skyriuje nėra ką pasakyti, jo neredaguojame su tuščiu placeholderiu. Tuščios „Šaltiniai nesutaria“ sekcijos egzistavimas būtų tuščia imitacija — apsimestume, kad atlikome darbą, kurio nepadarėme.
4. Lietuviško šaltinio pirmumo garantija
Kai straipsnis liečia rinkas, ekonomiką, technologijas, pasaulį arba Lietuvą, sistemos kanoninis šaltinių sąrašas privalo turėti bent vieną lietuvišką publikuotoją (LRT, Delfi, 15min, Lrytas, Verslo žinios, ELTA) pirmoje pozicijoje.
Kodėl tai svarbu? Be šios garantijos pasitaiko tipinė klaida: AI sistema randa Reuters straipsnį, jį išverčia į lietuvių kalbą ir publikuoja. Skaitytojas mato „lietuvišką straipsnį“, kuris iš tiesų tėra anglakalbio originalo perkėlimas. Vietinis kontekstas — ECB sprendimo poveikis hipotekos rinkai Lietuvoje, naujo reguliavimo poveikis LT verslui — neatsiranda, nes tarptautinis šaltinis jo nesvarsto.
Su LT pirmumo garantija sistemos algoritmas visada ieško, ką lietuviški leidiniai apie šią temą jau parašė, ir naudoja jų perspektyvą kaip pirminę. Tarptautiniai šaltiniai išlieka kryžminei verifikacijai, bet vietinis kontekstas nebepasimeta.
5. Šaltinių prieigos ribos
Sistema naudoja viešai prieinamus, licencijuotus arba teisėtai cituojamus šaltinius. Šaltinio tekstas nėra perpublikuojamas kaip savas turinys.
Jeigu šaltinis nėra pakankamai prieinamas ar jo turinio negalima patikimai patikrinti, toks šaltinis negali būti naudojamas kaip pagrindas stipriai patikimumo deklaracijai.
6. Mašininis skaidrumas be klaidinančių deklaracijų
Įprastiems naujienų straipsniams nedeklaruojame specialaus fact-check schema.org žymėjimo, jeigu neturime tikro, atskiro fact-check tipo vertinimo. Tai saugo nuo perdėto patikimumo žymėjimo.
Viešas skaidrumo blokas generuojamas iš patikros ataskaitos: šaltinių lygmens patikra rodoma kaip šaltinių lygmens patikra, o per-teiginio patikra deklaruojama tik tada, kai toks žemėlapis realiai egzistuoja.
7. Apribojimai — ko ši sistema NEDARO
Sąžiningas paaiškinimas reikalauja paminėti ir tai, KO sistema neatlieka:
- Žmogaus reportažo nepakeičiame. Jokio interviu, jokio reportažo iš įvykio vietos. Esame sintezės sluoksnis virš to, ką kiti leidiniai jau pranešė.
- Realaus laiko žinios nėra mūsų stiprybė. Tarp įvykio ir mūsų straipsnio dažniausiai praeina 15–60 minučių. Jei reikia žinių per sekundę — naudokite Reuters terminalą arba Bloomberg platformą.
- Smulkaus LT verslo ir kultūros įvykių dengimas yra ribotas. Mūsų prioritetas — temos, kurias svarbu kelis kartus kryžminti per nepriklausomus šaltinius. Vietiniai įvykiai, kuriuos dengia tik vienas LT leidinys, dažnai patenka į „Nepatvirtinta“ kategoriją — ne dėl to, kad jie netiesa, o dėl to, kad mes neturime triangulijos pagrindo.
- Nuomonės straipsnių nerašome. Sistemos architektūra nukreipta į faktų sintezę, o ne į redakcinę poziciją. Viskas, kas pažymėta kategorija „nuomonė“, yra citatos iš kitų leidinių, o ne mūsų pačių pareiškimas.
Klausimai? Praneškite
Pastebėjote, kad teiginys, mūsų pažymėtas „Patvirtinta“, iš tikrųjų neturi tų dviejų šaltinių, kuriuos rodome? Pastebėjote, kad lietuviškas leidinys, kurį rodome pirmoje pozicijoje, iš tikrųjų nerašė apie šią temą? Pastebėjote, kad „Šaltiniai nesutaria“ sekcija atsirado be aiškios priežasties?
Tai klaidos ir mums svarbu jas užtaisyti. info@skaitai.lt — peržiūrime ir taisome kuo greičiau.
Bendroji dokumentacija: /apie-mus/ · redakcinė politika · privatumo politika.