Dirbtinis intelektas jau sukūrė trilijonus dolerių rinkos vertės ir iškėlė technologijų specialistus į viešumos dėmesio centrą. Tačiau ekonomikos analizės svorio centras sparčiai tolsta nuo akademinių auditorijų, o iniciatyvą perima nauja „dirbtinio intelekto užkrėstų“ ekonomistų grupė. Visgi šis technologinis šuolis kelia ne tik ekonominių, bet ir sisteminių saugumo iššūkių.

Kur dingsta akademinė ekonomika

Tradiciniai universitetų tyrimų centrai vis dažniau lieka nuošalyje, kai kalbama apie realų poveikį rinkoms. „Dirbtinio intelekto užkrėsti“ (angl. AI-pilled) ekonomistai, kaip nurodo leidinys The Economist, tampa pagrindiniais pokyčių iniciatoriais. Ši grupė neieško atsakymų dramblio kaulo bokštuose; jie veikia ten, kur generuojama vertė ir kur technologiniai sprendimai tiesiogiai keičia ekonominius modelius.

„Claude Mythos“: sisteminė grėsmė finansų stabilumui

Šis perėjimas prie dirbtinio intelekto dominavimo ekonomikoje atneša ir rimtų rizikų. „Anthropic“ sukurtas modelis „Claude Mythos“ tapo pagrindiniu diskusijų objektu tarp finansų ministrų ir centrinių bankų vadovų. Skirtingai nei žinomos geopolitinės grėsmės, šis modelis kelia „nežinomų nežinomųjų“ (angl. unknown unknowns) riziką, kaip pažymi Kanados finansų ministras François-Philippe Champagne’as.

Jungtinės Karalystės dirbtinio intelekto saugumo instituto tyrėjų duomenimis, „Mythos Preview“ geba aptikti ir išnaudoti silpnąsias operacinių sistemų bei finansinių platformų vietas. Nors JK tyrėjai nurodo, kad modelis nėra dramatiškai pranašesnis už savo pirmtaką „Opus 4“, jo gebėjimas identifikuoti „misaligned“ (žmogiškoms vertybėms prieštaraujančias) užduotis ir atskleisti IT sistemų spragas kelia nerimą. „Barclays“ vadovas CS Venkatakrishnanas pabrėžia, kad šios pažeidžiamumo rizikos yra pakankamai rimtos, jog reikalauja skubių veiksmų finansų sistemų atsparumui užtikrinti. Anglijos banko valdytojas Andrew Bailey įspėja, kad šie įrankiai gali palengvinti darbą kibernetiniams nusikaltėliams, ieškantiems būdų įsilaužti į pagrindines IT infrastruktūras.

Rinkų euforija ir saugumo priemonės

Šiuo metu stebime, kaip optimizmas finansų rinkose perauga į euforiją, o tai tik dar labiau didina atskirtį tarp senųjų ekonomikos vertinimo modelių ir naujosios realybės. Siekiant suvaldyti rizikas, JAV iždas skatina didžiuosius bankus testuoti sistemas prieš „Mythos“ modelį, o JK vyriausybė per 500 mln. svarų sterlingų vertės „Sovereign AI“ fondą investuoja į saugumo sprendimus.

Nors Billas Gatesas ir Elonas Muskas teigia, kad ši technologija dar tik žengia pirmuosius žingsnius, „dirbtinio intelekto užkrėsti“ ekonomistai privalo spręsti esminį paradoksą: kaip išnaudoti DI potencialą ekonominiam augimui, kartu užtikrinant, kad tie patys modeliai, kurie atskleidžia sistemines spragas, taptų ir pagrindiniu įrankiu joms užtaisyti. Kol kas šiame procese vyrauja atsargumas, o „Anthropic“ riboja viešą prieigą prie „Mythos“, teikdama ją tik vyriausybėms ir bankams, siekiant apsaugoti globalią finansų infrastruktūrą.

Šaltiniai

1. [1] [Economist.com | 2026-06-16] Meet the world's top AI-Pilled Economists
2. [2] [The Economist | Mon, 15 Ju] Meet the world’s top AI-pilled economists
3. [3] [BBC | Fri, 17 Ap] Finance ministers and bankers raise serious concerns about Mythos AI model
4. [4] [Economist.com] Meet the world’s top AI-pilled economists
5. [5] [Economist.com | 2026-06-20] America’s AI power grab | June 20th 2026 | The Economist
6. [6] [Economist.com | 2026-06-20] The Economist | Go beyond breaking news

Dirbtinio intelekto pokalbių robotai vis labiau skverbiasi į kasdienį gyvenimą, tačiau jų kūrėjų pažadai apie skaitmeninę draugystę ir visapusiškus asmeninius asistentus atsitrenkia į privatumo realybę. Vartotojams tai reiškia ne tik naują technologinį patogumą, bet ir augančią riziką, kad asmeniniai duomenys taps dar lengviau prieinami trečiosioms šalims. Šiandieninėje technologijų rinkoje, kurioje vartotojo patogumas dažnai tampa pagrindine preke, kyla esminis klausimas: kiek savo privatumo esame pasirengę paaukoti vardan skaitmeninio asistento paslaugų?

Privatumo kaina už patogumo iliuziją

Saugaus bendravimo programėlės „Signal“ prezidentė Meredith Whittaker įspėja, kad dirbtinio intelekto (DI) pokalbių robotai nėra jūsų draugai. „Bloomberg“ interviu metu ji pabrėžė: „Šie įrankiai nėra jūsų draugai. Tai nėra sąmoningos būtybės. Tai nėra mąstantys pašnekovai.“

M. Whittaker labai atsargiai vertina šių technologijų integraciją į savo kasdienybę. Ji pripažįsta, kad naudoja DI įrankius tik dokumentų formatavimui šen bei ten, tačiau neužduoda jiems klausimų: „Aš labai rimtai žiūriu į savo mąstymą bei rašymą ir nenoriu, kad idėjos vystymo procesą užkirstų ar užgožtų sistemos, kuri tiesiog pateikia jau esamo turinio vidurkį, atsakymas.“

Šis požiūris tiesiogiai susiduria su technologijų milžinių vizijomis. Pavyzdžiui, „Microsoft AI“ vadovas Mustafa Suleymanas yra numatęs scenarijų, pagal kurį vartotojai galėtų leisti „Microsoft Copilot“ asistentui pasirūpinti kalėdinėmis dovanomis, šiam tiesiog stebint šeimos grupės pokalbius. M. Whittaker teigimu, norint, kad toks asmeninis asistentas veiktų pilnu pajėgumu, jam tektų suteikti itin plačią prieigą prie jautriausios asmeninės informacijos.

M. Whittaker pabrėžia, kad toks scenarijus reikalautų leisti technologijai pasiekti vartotojo kredito kortelę, interneto naršyklę, „Signal“ susirašinėjimą, namų adresą, kalendorių ir netgi suteikti galimybę siųsti žinutes broliams ar seserims vartotojo vardu. „Tai, ką ką tik apibūdinote, yra sistema su itin skvarbia prieiga prie daugybės programų ir paslaugų. „Signal“ kontekste tai prilygtų tam tikram slaptam įėjimui (angl. backdoor)“, – įspėja ji.

Šie perspėjimai išryškina vis didėjančią įtampą tarp kasdienio patogumo ir asmens privatumo apsaugos dirbtinio intelekto eroje. Kai technologijų bendrovės siūlo vis labiau suasmenintas paslaugas, vartotojai dažnai nesuvokia, kokią kainą moka savo asmeniniais duomenimis. Kai asmeniniai pokalbiai ir kasdieniai planai tampa modelių apmokymo žaliava, riba tarp naudingo įrankio ir nuolatinio stebėjimo sistemos išsitrina.

Emocinė distancija išlieka didelė

Nors technologijų bendrovės bando kurti empatiškų asistentų įvaizdį, visuomenės reakcija išlieka labai rezervuota. „Pew Research“ atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau nei 5 000 suaugusių JAV gyventojų, rodo, kad labai nedidelė dalis žmonių kreipiasi į pokalbių robotus ieškodami emocinės paramos (10 proc.) ar bendrystės (4 proc.).

Tai rodo, kad nepaisant technologinės pažangos, tikrasis žmogiškasis ryšys išlieka sunkiai pakeičiamas algoritmais. Kai technologijų bendrovės investuoja milijardus į natūralios kalbos modelius, tikėdamosi sukurti virtualius kompanionus, vartotojai į šiuos įrankius vis dar žiūri pragmatiškai. Emocinis atstumas tarp žmogaus ir mašinos išlieka didelis, o bandymai jį dirbtinai sumažinti dažniau sukelia nepasitikėjimą nei norą bendrauti.

Šis atotrūkis tarp technologijų kūrėjų vizijos ir realaus vartotojų elgesio rodo, kad visuomenė dar nėra pasirengusi patikėti savo emocinio gyvenimo algoritmams. Pokalbių robotas gali parašyti laišką ar sugeneruoti atsakymą, tačiau jis negali sukurti tikro supratimo jausmo, kurio ieško vartotojai.

Santykių programėlėse – praktinė pagalba, bet ne meilė

Kiek kitokia situacija klostosi praktinėse gyvenimo srityse, pavyzdžiui, pažinčių platformose, kur dirbtinis intelektas naudojamas kaip techninis įrankis. „Match Group“ atlikta 18–39 metų vienišių apklausa rodo, kad vartotojai nenori dirbtinio intelekto meilės, tačiau mielai naudoja jį techniniams tikslams.

Net 74 proc. apklaustųjų nurodo, kad naudoja „ChatGPT“, o maždaug 64 proc. teigia, kad dirbtinis intelektas padeda jiems sukurti stipresnį pažinčių profilį, palaikyti pokalbius pažinčių programėlėse bei pradėti bendravimą. Visgi, kai kalbama apie gilesnį emocinį įsitraukimą, barjerai išlieka aukšti: du iš penkių apklaustų vienišių atsisakytų eiti į pasimatymą su asmeniu, kuris naudojasi DI kompaniono programėle. Tarp jaunų moterų (nuo 18 iki 24 metų) šis atmetimo rodiklis išauga iki 51 procento.

Bendras požiūris į šią technologiją išlieka skeptiškas. Beveik pusė apklaustųjų (47 proc.) dirbtinį intelektą romantiškų santykių kontekste vertina neigiamai. Be to, „Pew Research“ duomenimis, tik nedidelė dalis suaugusiųjų mano, kad pokalbių robotai daro kokią nors realią įtaką jų santykiams:

* 6 proc. teigia, kad jie padeda,

* 7 proc. mano, kad jie kenkia,

* 35 proc. nurodo, kad jie nei padeda, nei kenkia.

Kai technologijos naudojamos tik kaip pagalbinis įrankis profiliui patobulinti, vartotojai jaučiasi saugiau, tačiau vos tik bandoma peržengti šią ribą ir įtraukti algoritmą į patį santykių kūrimą, atmetimo reakcija tampa akivaizdi. Kai pokalbių robotai bando imituoti jausmus, o vartotojai vis labiau saugo savo privatumą, technologijų plėtra atsitrenkia į natūralią žmogiškojo ryšio ribą.

Toliau svarbiausia stebėti, kaip keisis vartotojų privatumo tolerancija. Technologijų bendrovėms siekiant dar giliau integruoti asistentus į kasdienes operacines sistemas, vartotojai bus priversti priimti kur kas aiškesnius ir griežtesnius sprendimus dėl savo asmeninių duomenų saugumo ribų.

Šaltiniai

1. [1] [TechCrunch | Sat, 20 Ju] Signal’s Meredith Whittaker wants you to remember that AI chatbots ‘are not your friends’
2. [2] [Bitcoinworld.co.in | Sat, 20 Ju] Signal President Meredith Whittaker Warns: AI Chatbots ‘Are Not Your Friends’
3. [3] [Msn.com | Sat, 20 Ju] Match Group survey says singles don't want AI love

JAV federalinė energetikos reguliavimo komisija (FERC) vienbalsiai priėmė istorinį sprendimą, kuriuo siekiama iš esmės pakeisti šalies elektros energijos rinką ir paspartinti dirbtinio intelekto (AI) duomenų centrų bei kitų stambių vartotojų prijungimą prie elektros tinklo. Šiuo žingsniu siekiama dramatiškai sutrumpinti energijos užklausų apdorojimo laiką – nuo dabar įprastų kelerių metų iki vos 90 dienų tikslo.

Šis reguliavimo pokytis žymi naują etapą, kai energijos infrastruktūra tampa nebe techniniu, o esminiu nacionalinio saugumo, politikos ir ekonomikos prioritetu. JAV administracija aktyviai siekia užsitikrinti lyderystę AI srityje globalioje kovoje su Kinija, o tam būtina sąlyga – nepertraukiamas ir greitas energijos tiekimas.

60 dienų ultimatumas tinklų operatoriams

FERC nurodė šešiems regioniniams tinklų operatoriams, kurie aptarnauja net 200 milijonų amerikiečių (dvi trečdalias visos komisijos jurisdikcijos), užtikrinti, kad didieji energijos vartotojai prie perdavimo sistemų būtų jungiami laiku ir tvarkingai.

Laikas spaudžia – nustatyti itin griežti terminai:

* Per 30 dienų tinklų operatoriai privalo pateikti atsakymus dėl adekvataus energijos tiekimo galimybių.

* Per 60 dienų operatoriai ir jų perdavimo tinklų savininkai privalo arba pagrįsti savo dabartinius tarifus, kurie aiškiai neapima didelės apkrovos vartotojų, arba pateikti siūlomas taisyklių revizijas bei integracijos planus.

Siekdama dar labiau sumažinti biurokratines kliūtis, FERC remiasi praėjusių metų gruodį žengtu žingsniu, leidžiančiu technologijų įmonėms savo duomenų centrus jungti tiesiogiai prie elektros jėgainių. Naujuoju sprendimu siekiama užtikrinti, kad ši tiesioginio prisijungimo galimybė būtų efektyviai prieinama visoje šalyje.

Infrastruktūros krizė: kodėl pokyčiai būtini dabar?

JAV elektros rinka pastaruosius du dešimtmečius išgyveno stagnaciją, tačiau AI bumas sukėlė neregėtą paklausos šuolį, kuriam pasenusi šalies perdavimo sistema tiesiog nebuvo pritaikyta. Šiuo metu duomenų centrai sunaudoja apie 5 % visos JAV elektros energijos, o prognozuojama, kad iki 2035 metų šis poreikis išaugs net tris kartus. Šalyje veikia apie 4 000 duomenų centrų, o dar 3 000 yra planuojami arba statomi.

Ypač didelė įtampa juntama „PJM Interconnection LLC“ tinkle, kuris apima 13 valstijų bei aptarnauja 67 milijonus vartotojų. Šis operatorius sulaukė griežtos kritikos dėl itin lėto naujų vartotojų prijungimo ir sparčiai kylančių elektros sąskaitų gyventojams.

„Mes baigėme duomenų centrų plėtros „Laukinių Vakarų“ erą. Šis sprendimas gali būti prisimenamas ne tiek dėl techninių reformų, kiek dėl pripažinimo, kad didelės apkrovos jungtys dabar yra esminis politinis, planavimo ir ekonominis klausimas“, – situaciją komentavo teisės firmos „Duane Morris LLP“ partneris Robertas Montejo.

Finansinė našta – technologijų milžinams, kontrolė – valstijoms

Nors federalinė valdžia reikalauja maksimalaus greičio, JAV vartotojai bus saugomi nuo papildomų išlaidų. AI milžinai ir duomenų centrų vystytojai privalės patys visiškai sumokėti už bet kokius tinklo atnaujinimus, reikalingus jų prisijungimui.

Be to, siekiant apsaugoti tinklo stabilumą piko valandomis, technologijų įmonėms keliamos griežtos sąlygos:

* Jos gali būti įpareigotos atsivesti savo energijos šaltinius.

* Jos privalės apriboti savo energijos suvartojimą didžiausio tinklo apkrovimo (streso) metu.

Šis sprendimas taip pat palieka galią vietos valdžiai. FERC pabrėžė, kad valstijos išlaiko visišką mažmeninių elektros tarifų bei sutarčių sąlygų kontrolę. Tai leidžia regionams apsaugoti paprastus vartotojus nuo kainų šuolių.

„New York Independent System Operator“ (NYISO) atstovo Kevino Lanahano teigimu, toks požiūris suteikia operatoriams reikiamo lankstumo prisitaikyti prie specifinių regioninių sąlygų. Tuo tarpu investuotojų valdomas elektros komunalines paslaugas atstovaujantis „Edison Electric Institute“ pažymėjo, kad FERC sprendimas remiasi jau vykstančiais regioniniais procesais, kartu skatindamas inovacijas.

Atviri klausimai ir fiziniai ribojimai

Nors reguliacinis rėmas keičiasi sparčiai, išlieka nemažai praktinių iššūkių. FERC pirmininkė Laura Swett neįvardijo tikslios datos, kada 90 dienų prijungimo procesas pradės pilnai veikti praktikoje. Taip pat išlieka neaišku, kaip skirtingų valstijų įstatymų leidėjai paskirstys sąnaudas ir ar spartusis procesas nesukels pavojaus valstijų aplinkosauginiams reikalavimams dėl atsinaujinančios energetikos naudojimo.

Galiausiai, popieriniai sprendimai nepašalina fizinio deficito: JAV vis dar trūksta dujų turbinų, transformatorių ir kvalifikuotos darbo jėgos, o šių tiekimo grandinės problemų vien teisės aktais išspręsti nepavyks. Vis dėlto, aišku viena – JAV energetikos sektorius įžengė į naują epochą, kurioje technologijų plėtra ir tinklo pajėgumai privalės žengti koja kojon.

Šaltiniai

1. [1] [Bloomberg.com | Thu, 18 Ju] US to Fast-Track Grid Connections for AI Data Centers
2. [2] [The Spokesman-Review | Fri, 19 Ju] U.S. acts to accelerate power grid hook-ups for AI data centers
3. [3] [Lowellsun.com | Thu, 18 Ju] Federal regulators order grid operators to speed power to energy-hungry AI data centers

Evian-les-Bains mieste, Prancūzijoje, vykęs G7 viršūnių susitikimas tapo svarbia platforma, kurioje pasaulio lyderiai ir dirbtinio intelekto (DI) industrijos milžinai susitiko aptarti technologijų ateities. Trečiadienį surengti darbo pietūs, kurių tema – „Saugi, sparti ir efektyvi dirbtinio intelekto plėtra“, atskleidė gilėjančią įtampą tarp technologinės pažangos ir nacionalinio saugumo.

Strateginė pažeidžiamybė: kai DI tampa geopolitiniu įrankiu

Susitikime dalyvavo „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas, „Google DeepMind“ vadovas Demis Hassabis bei „Anthropic“ vadovas Dario Amodei. Tačiau diskusijų toną diktavo ne tik technologinis optimizmas, bet ir pastarojo meto įvykiai, privertę Vakarų valstybes sunerimti dėl savo strateginės infrastruktūros.

Didelį atgarsį sukėlė JAV administracijos nurodymas, dėl kurio „Anthropic“ buvo priversta apriboti prieigą prie savo pažangiausių modelių „Fable 5“ ir „Mythos 5“ visiems ne JAV piliečiams. Nors oficiali priežastis – neįvardyti nacionalinio saugumo motyvai, šis žingsnis tapo akivaizdžiu signalu: priklausomybė nuo užsienio technologijų gali tapti rimta grėsme.

„Šalys, neturinčios prieigos prie pažangių DI modelių, atsiduria itin pažeidžiamoje pozicijoje“, – pabrėžė Briuselyje įsikūrusio analitinio centro CERRE tyrimų direktorius Zachas Meyersas. Pasak jo, G7 šalyse tvyro bendras nerimas dėl to, kad svarbiausia strateginė infrastruktūra yra kontroliuojama kitų valstybių, ir tai skatina ieškoti būdų situacijai keisti.

Suvereniteto paieškos: nuo „Zoom“ atsisakymo iki globalių standartų

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, jau anksčiau kritikavęs JAV reakciją į DI rizikas kaip „griežtai nacionalistinę“, imasi konkrečių veiksmų. Siekiant „skaitmeninio suvereniteto“, Prancūzijos valstybės tarnautojai raginami atsisakyti JAV sukurtų įrankių, tokių kaip „Zoom“ ar „Microsoft Teams“, ir pereiti prie vietinių vaizdo konferencijų sistemų.

Savo ruožtu Kanados ministras pirmininkas Markas Carney pabrėžia, kad suverenitetas yra neįmanomas be „netrukdomos prieigos prie DI“. Jo teigimu, būtina „kurti ir diversifikuoti“ technologinius pajėgumus, kad būtų išvengta strateginių spragų.

Šią viziją palaiko ir „Cohere“ vadovas Aidanas Gomezas. Jis siūlo plėsti suverenių DI ekosistemų partnerystes ne tik tarp Kanados ir Vokietijos, bet ir įtraukti visas G7 valstybes. „Siekiame sukurti globalų standartą, kuris garantuotų modelių, duomenų ir vietinės skaičiavimo galios nuosavybę“, – teigė A. Gomezas.

Iššūkis: balansas tarp saugumo ir inovacijų

Nors politinė valia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų yra akivaizdi, praktinis tokios infrastruktūros kūrimas kelia didelių klausimų. „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas pabrėžė, kad technologijų ateitį turi formuoti ne tik jas kuriančios bendrovės, bet ir demokratinės institucijos bei visuomenė. Jis paragino sukurti tarptautinį forumą, kuris nustatytų pasaulinius standartus, užtikrintų nešališką rizikų analizę ir taptų bendradarbiavimo vieta.

Visgi, kol kas lieka neaišku, kaip bus suderinti šie siekiai. G7 lyderiai susiduria su dilema: kaip užtikrinti technologinį savarankiškumą, neįkrentant į technologinės izoliacijos spąstus, kurie galėtų pristabdyti inovacijų tempą.

Šis susitikimas Evian-les-Bains mieste parodė, kad DI nebėra tik verslo ar mokslo klausimas – tai tapo esminiu geopolitinės galios elementu. Artimiausiu metu paaiškės, ar šios diskusijos virs realiais susitarimais dėl bendros, suverenios infrastruktūros, ar liks tik deklaratyviu siekiu apsaugoti nacionalinius interesus sparčiai kintančiame technologijų pasaulyje.

Šaltiniai

1. [1] [ABC News | Wed, 17 Ju] AI executives gather at G7 as Europeans seek checks on American dominance
2. [2] [Marietta Daily Journal | Wed, 17 Ju] AI executives gather at G7 as Europeans seek checks on American dominance
3. [3] [Apnews.com | Wed, 17 Ju] French president urges US to share cutting-edge AI and democracies to cooperate on regulation

Europos Komisija oficialiai atmetė Europos piliečių iniciatyvą „Stop Destroying Videogames“, kuria buvo siekiama teisiškai įpareigoti vaizdo žaidimų leidėjus užtikrinti kūrinių veikimą pasibaigus jų komerciniam palaikymui. Nors 1,29 mln. piliečių palaikymą surinkusi kampanija nepasiekė savo tikslo dėl privalomų įstatymų, šis procesas atskleidė gilią takoskyrą tarp sparčiai besivystančios skaitmeninės ekonomikos ir vartotojų teisių apsaugos.

Kodėl iniciatyva nebuvo patvirtinta?

Birželio 16 d. paskelbtame oficialiame atsakyme Europos Komisija nurodė, kad negali pasiūlyti teisinio įpareigojimo, kuris verstų leidėjus išlaikyti žaidimus veikiančius po to, kai jie nustoja būti pardavinėjami. Institucija pabrėžė, kad toks reikalavimas „nebūtų proporcingas“, ir išreiškė susirūpinimą dėl intelektinės nuosavybės teisių bei konfidencialios verslo informacijos apsaugos.

Šis sprendimas reiškia, kad leidėjai nebus teisiškai įpareigoti kurti neprisijungus veikiančių pataisų (offline patches), privačių serverių įrankių ar kitų techninių sprendimų, kurie leistų žaidėjams pasiekti įsigytą turinį pasibaigus oficialiam palaikymui. Tai buvo esminis iniciatyvos „Stop Killing Games“ reikalavimas, kurį sausio mėnesį parėmė daugiau nei 1,29 mln. patikrintų piliečių, taip peržengdami vieno milijono slenkstį, būtiną oficialiam Komisijos nagrinėjimui.

Pramonės elgesio kodeksas: kompromisas ar atidėliojimas?

Nors teisinio kelio atsisakyta, Europos Komisija nusprendė imtis alternatyvių priemonių. Iki 2026 m. pabaigos bus pradėtos diskusijos su vaizdo žaidimų pramonės atstovais ir vartotojų teisių gynėjais, siekiant parengti savanorišką pramonės elgesio kodeksą. Šiuo dokumentu būtų siekiama geriau valdyti žaidimų gyvavimo ciklo pabaigą.

Visgi, analizuojant šį sprendimą, kyla esminis klausimas dėl jo efektyvumo: savanoriškas kodeksas neturės privalomos teisinės galios, kurios tikėjosi kampanijos dalyviai. Tai reiškia, kad vartotojai ir toliau išlieka priklausomi nuo leidėjų geros valios, o ne nuo įstatymu užtikrintų garantijų.

Kova persikelia į parlamentą

Kampanijos „Stop Killing Games“ atstovai teigia, kad toks rezultatas buvo „netikėtas“ ir jie jam buvo iš anksto pasiruošę. Oficialioje reakcijoje po Komisijos sprendimo organizatoriai pabrėžė, kad tai nėra pabaiga. Iniciatyva dabar telkia pastangas, siekdama, kad Europos Parlamento nariai įtrauktų jų siūlymus į „Skaitmeninio teisingumo akto“ (Digital Fairness Act) projektą.

„ES teisės aktai turėtų būti priimti bet kokiu atveju“, – teigiama kampanijos pranešime. Organizatoriai tvirtina, kad yra geresnėje pozicijoje nei bet kada anksčiau ir gali pasiekti savo tikslus net be Europos Komisijos palaiminimo, nurodydami į vykstantį progresą Kalifornijoje bei Europos Parlamente.

Kodėl tai svarbu?

Ši situacija atspindi platesnę įtampą tarp skaitmeninio turinio nuosavybės ir vartotojų teisių. Nors Europos Komisija pasirinko švelnesnį, savanorišką reguliavimo kelią, „Stop Killing Games“ judėjimas rodo, kad didelė dalis vartotojų reikalauja griežtesnių garantijų, jog jų įsigyti skaitmeniniai produktai netaptų nepasiekiami vien dėl verslo sprendimų.

Šis atvejis yra svarbus precedentas: jis parodo, kad net ir surinkus milijoninį palaikymą, skaitmeninės nuosavybės klausimai susiduria su dideliu pasipriešinimu, kai jie kertasi su intelektinės nuosavybės apsauga. Artimiausiais mėnesiais paaiškės, ar parlamentarų parama bus pakankama, kad šie reikalavimai virstų realiais įstatymais, ar vartotojai ir toliau bus palikti likimo valiai, kai leidėjai nuspręs „išjungti šviesas“ jų pamėgtuose žaidimuose.

Šaltiniai

1. [1] [Cybernews.com | Wed, 17 Ju] EC refuses to save dying video games, reminds players they don’t own them
2. [2] [Dexerto.com | Tue, 16 Ju] Stop Killing Games fails to secure EU law despite 1.3M signatures
3. [3] [X.com | 2026-06-18] Today, the @EU_Commission replied to the European Citizens Initiative "Stop Destroying Videogames". New legislation will not be proposed, but exchanges will be initiated with consumers & industry
4. [4] [News.ycombinator.com] Stop Killing Games fails to secure EU law despite 1.3M signatures | Hacker News

Federalinis tyrimų biuras (FTB) žengė radikalų žingsnį kovos su kibernetiniu nusikalstamumu srityje. Alabamos valstijoje, Hantsvilyje, įsikūrusiame FTB miestelyje, pavadintame „Kinetic Cyber Range“, pareigūnai ne tik studijuoja kodus ar tinklų pažeidžiamumus – jie mokosi valdyti realaus pasaulio pasekmes, kurias sukelia skaitmeninės atakos.

Infrastruktūra, atkartojanti realybę

2025 m. vasarį atidarytas 22 000 kvadratinių pėdų (apie 2 000 kv. m) kompleksas yra daugiau nei mokymų bazė; tai pilnai veikiantis, izoliuotas miestelis. Jame įrengti gyvenamieji namai, viešbutis, degalinė, maisto prekių parduotuvė, teismo rūmai, ligoninė ir elektros energijos tiekimo įmonė. Visa tai papildo daugiau nei 200 fizinių serverių, veikiančių „Windows“ ir „Linux“ aplinkose.

Ši aplinka sukurta taip, kad būtų kuo artimesnė tikrovei, tačiau visiškai atskirta nuo išorinio pasaulio. Tai leidžia tyrėjams be jokios rizikos visuomenei atlikti skaitmeninę kriminalistiką, tirti automobilių pramogų sistemas ar imituoti atakų plitimą per namų tinklus. Kaip taikliai pastebėjo programos vadovas Dave’as Beachboardas, ši aplinka nėra patogi: „Jos šaltos, ankštos, triukšmingos, tamsios ir apgailėtinos.“

Kodėl tai būtina?

Šio projekto būtinybę diktuoja nerimą kelianti statistika. Remiantis FTB 2025 m. interneto nusikaltimų ataskaita, JAV patirti kibernetiniai nuostoliai pasiekė rekordinę 20,9 mlrd. dolerių sumą – tai 26 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Ransomware (išpirkos reikalaujančios programos) šiuo metu įvardijamos kaip didžiausia grėsmė kritinei infrastruktūrai.

„Kinetic Cyber Range“ leidžia tyrėjams susidurti su „aukšto spaudimo“ scenarijais. Pavyzdžiui, kai simuliuojamas ligoninės sistemos „užtemimas“, pareigūnai privalo priimti sprendimus, nuo kurių priklauso žmonių gyvybės. Tokia patirtis yra neįkainojama, nes klasikinėse auditorijose neįmanoma atkurti to psichologinio krūvio, kurį sukelia realus, kritinės infrastruktūros veiklos sutrikdymas.

Kontroversiški įrankiai ir etikos ribos

Nors „Kinetic Cyber Range“ yra svarbus įrankis saugumui užtikrinti, jis atskleidžia ir sudėtingą technologijų pusę. FTB čia treniruoja tyrėjus naudoti skaitmeninės kriminalistikos įrankius, kurie išnaudoja dar neatskleistus pažeidžiamumus (angl. zero-day vulnerabilities) „Apple“ ar „Google“ įrenginiuose.

Ši praktika yra vertinama prieštaringai, nes šie įrankiai apeina gamintojų sukurtas vartotojų apsaugos priemones. Visgi, agentūros požiūriu, tai yra būtina priemonė siekiant išgauti duomenis iš šiuolaikinių užšifruotų įrenginių, kai vykdomi kriminaliniai tyrimai.

Ateities perspektyva

Nuo vasario mėnesio šiame miestelyje jau pasitreniravo daugiau nei 1 400 studentų – tiek FTB agentų, tiek partnerių iš kitų federalinių bei vietos agentūrų. „Kinetic Cyber Range“ egzistavimas rodo esminį pokytį: kibernetinio saugumo strategija nebėra vien tik programinės įrangos apsauga. Tai tapo fizinio saugumo dalimi, kurioje skaitmeninė klaida gali tapti fizine nelaime.

Šis projektas pabrėžia, kad šiuolaikiniame pasaulyje siena tarp „internetinių“ ir „realių“ nusikaltimų yra galutinai išsitrynusi, o pasirengimas šioms grėsmėms reikalauja ne tik technologinių žinių, bet ir gebėjimo išlaikyti šaltą protą, kai aplink „tamsu ir apgailėtina“.

Šaltiniai

1. [1] [TechCrunch | Sat, 13 Ju] The FBI built its own replica small town to simulate real-world cyberattacks
2. [2] [The Verge | Sun, 14 Ju] The FBI built a small town to simulate cyberattacks

Australijos duomenų centrų milžinė „AirTrunk“ paskelbė apie ambicingą 30 milijardų dolerių vertės investicijų planą Indijoje. Iki 2030 metų bendrovė siekia sukurti 5 gigavatų (GW) naujų duomenų centrų pajėgumus, taip įsitvirtindama vienoje sparčiausiai augančių pasaulio skaitmeninių rinkų. Šis žingsnis – tai ne tik verslo plėtra, bet ir strateginis atsakas į pasaulinę dirbtinio intelekto (DI) lenktynių karštinę.

Kodėl tai svarbu?

„AirTrunk“ vadovo Robino Khudos teigimu, investicijų tezė remiasi trimis ramsčiais: vyriausybės parama, gausiu techninių talentų būriu ir prieiga prie atsinaujinančios energijos. Šis sprendimas atspindi platesnę tendenciją – kapitalas šiandien teka ten, kur valstybės geba užtikrinti „tikrumą, koordinavimą ir greitį“.

Indijos ministro pirmininko Narendros Modis vertinimu, šios investicijos yra esminės stiprinant šalies pozicijas kaip pasaulinio debesų kompiuterijos ir dirbtinio intelekto centro. „Bernstein“ tyrimų duomenimis, Indijos duomenų centrų pajėgumai iki 2030 metų turėtų išaugti nuo dabartinių 1,5 GW iki 8 GW, o „AirTrunk“ ambicijos sudaro reikšmingą šio augimo dalį.

Strateginis įsitvirtinimas ir konkurencija

„AirTrunk“ į Indijos rinką žengė dar balandį, įsigydama Mumbajuje įsikūrusį duomenų centrų vystytoją „Lumina CloudInfra“. Šis žingsnis, atliktas su „Blackstone“ ir Kanados pensijų fondo (CPPIB) palaikymu, suteikė bendrovei tvirtą pagrindą.

Tačiau „AirTrunk“ veikia itin konkurencingoje aplinkoje. Vietos konglomeratai, tokie kaip „Reliance Industries“ ir „Adani Enterprises“, jau anksčiau paskelbė apie atitinkamai 110 ir 100 milijardų dolerių investicijas į skaitmeninę infrastruktūrą. „AirTrunk“ atveju, vienas iš konkrečių projektų – 3 GW duomenų centras Raigad Pen augimo centre Maharaštros valstijoje – vertinamas apie 21 milijardą dolerių.

Iššūkiai: ambicijos prieš realybę

Nors 5 GW tikslas atrodo įspūdingai, sėkmė priklausys nuo to, kaip bendrovei pavyks suvaldyti infrastruktūrinius iššūkius. Tokio masto plėtra reikalauja milžiniškų elektros energijos ir vandens resursų, o tai yra pagrindinis rizikos veiksnys.

R. Khuda pabrėžia, kad investuotojai šiandien jaučia „tikrą skubos jausmą“, nes DI plėtra yra globalios lenktynės. Visgi, ar „AirTrunk“ pavyks išlaikyti numatytą tempą ir įveikti logistinius bei energetinius barjerus, paaiškės per artimiausius ketverius metus. Akivaizdu viena: Indija tapo pagrindine arena, kurioje bus formuojama ateities skaitmeninė ekonomika, o „AirTrunk“ yra pasiryžusi tapti šios transformacijos architektų dalimi.

Šaltiniai

1. [1] [Reuters | Fri, 05 Ju] Australia's AirTrunk to invest $30 billion in India by 2030
2. [2] [Forbes.com | Fri, 05 Ju] Billionaire Robin Khuda’s AirTrunk To Invest Over $30 Billion In India Data Center Projects By 2030
3. [3] [TechCrunch | Fri, 05 Ju] AirTrunk commits $30B to build 5GW of AI data centers in India

Nors tikslūs įspėjimo motyvai ir detalės nėra viešai paskelbtos, pats faktas, kad viena svarbiausių pasaulio puslaidininkių įrangos gamintojų bendrovių pasisako prieš ES intervenciją, rodo augančią įtampą tarp politinių strategijų ir verslo interesų.

Šis perspėjimas yra aktualus kontekste, kai valstybės vis dažniau siekia didinti savo technologinį nepriklausomumą ir kontroliuoti strateginių komponentų srautus. Tačiau „ASML“ pozicija signalizuoja, kad per didelis politinis spaudimas ar tiesioginis valstybės valdymas gali būti vertinamas kaip rizika verslo operacijoms.

Šaltiniai

1. [1] [ft.com | Tue, 09 Ju] ASML chief warns EU against directing chip supplies - Financial Times
2. [2] [eutoday.net | Sat, 06 Ju] ASML warning exposes tension inside Brussels’ technology sovereignty push - EU Today

Šis sprendimas nėra tik biurokratinis formalumas. Tai aiškus signalas, kad JAV nacionalinio saugumo strategija vis labiau fokusuojasi į dirbtinio intelekto (DI) ir puslaidininkių sektorius, kuriuos Vašingtonas laiko kritiniais ateities karinio dominavimo elementais.

Strateginis taikinys – civilinių technologijų „dvigubas dugnas“

Pentagono sprendimas grindžiamas Kinijos vykdoma „karinės ir civilinės sintezės“ strategija. JAV Gynybos departamento vertinimu, Pekinas kryptingai siekia perimti pažangiausias technologijas bei ekspertines žinias, kurias plėtoja civilinės įmonės, universitetai ir tyrimų centrai, kad vėliau jas pritaikytų kariniams tikslams.

Į sąrašą įtrauktos ne tik DI milžinės, bet ir strateginę reikšmę turintys atminties lustų gamintojai „ChangXin Memory Technologies“ bei „Yangtze Memory Technologies“. Įdomu tai, kad šios bendrovės į sąrašą sugrąžintos po to, kai iš ankstesnės versijos buvo išbrauktos. Tai rodo JAV institucijų dvejones ir vidines diskusijas dėl to, kurios įmonės kelia didžiausią riziką, tačiau galutinis sprendimas signalizuoja apie sugriežtintą poziciją.

Kinijos technologijų lyderių atsakas: nuo neigimo iki teisinių grasinimų

Kinijos verslo gigantai į Pentagono žingsnį reagavo itin aštriai. „Alibaba“ savo įtraukimą pavadino klaida ir užsiminė apie galimus teisinius veiksmus, pabrėždama, kad bendrovė nedalyvauja jokioje karinėje strategijoje. „Baidu“, kuri pastaruoju metu investuoja milžiniškas lėšas į autonominius taksi ir DI modelius, teiginius apie sąsajas su kariuomene pavadino „visiškai nepagrįstais“.

Panašios pozicijos laikosi ir elektromobilių gamintoja „BYD“, oficialiai deklaruojanti, kad nėra karinė įmonė. Visos trys bendrovės vieningai tvirtina, kad JAV sprendimas neturi jokio patikimo faktinio pagrindo.

Diplomatinė įtampa stabilizavimo fone

Šis Pentagono pranešimas pasirodė itin jautriu metu. Vos prieš mėnesį Pekine įvykęs Donaldo Trumpo ir Xi Jinpingo susitikimas buvo vertinamas kaip bandymas stabilizuoti dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų santykius. Nors D. Trumpas pakvietė Kinijos vadovą rugsėjį atvykti su atsakomuoju vizitu į Vašingtoną, naujausi apribojimai rodo, kad technologinė konkurencija išlieka esminiu nesutarimų objektu, nepaisant aukščiausio lygio diplomatijos.

Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas apkaltino JAV piktnaudžiavimu nacionalinio saugumo sąvoka ir nepagrįstu Kinijos įmonių slopinimu. Pekinas įspėjo, kad imsis „būtinų priemonių“ savo verslo interesams ginti, o tai gali reikšti tolesnį santykių atšalimą.

Kodėl tai svarbu vartotojams ir investuotojams?

Nors įtraukimas į šį sąrašą daugeliui bendrovių neturi tiesioginių teisinių pasekmių, tai dažnai tampa preliudija į griežtesnes sankcijas, tokias kaip investicijų draudimai ar eksporto kontrolė. Vartotojams tai gali reikšti lėtesnę technologinę plėtrą ar tiekimo grandinių trikdžius, o investuotojams – padidėjusią riziką dirbant su Kinijos technologijų sektoriumi.

Faktas, kad į sąrašą įtrauktos tokios įmonės kaip „DJI“ (pasaulinė dronų rinkos lyderė) ar atminties lustų gamintojai, rodo, jog JAV siekia izoliuoti Kiniją nuo vakarietiškų kapitalo rinkų ir technologijų ekosistemų tose srityse, kurios gali pakeisti modernaus kariavimo pobūdį. Artimiausi mėnesiai iki planuojamo Xi Jinpingo vizito Vašingtone parodys, ar šis „juodasis sąrašas“ taps derybų objektu, ar dar gilesnio technologinio skilimo pradžia.

Šaltiniai

1. [1] [lrt.lt | 2026-06-09] Dėl JAV „juodojo sąrašo“ Kinijos įmonėms – griežtas nepritarimas iš Pekino
2. [2] [apnews.com]

Strateginis duomenų centrų tinklas

Nacionalinė plėtros ir reformų komisija yra viena iš pagrindinių vyriausybinių agentūrų, rengiančių projektą, kuriuo siekiama sukurti tarpusavyje sujungtų skaičiavimo centrų tinklą. Kaip praneša „Bloomberg“, remdamasis su situacija susipažinusiais šaltiniais, didžiąją dalį šių duomenų centrų valdys valstybinės įmonės, tokios kaip „China Mobile“ ir „China Telecom“, kurios užtikrins infrastruktūros sujungiamumą.

Šis planas yra platesnės penkerių metų politikos dalis, kuria siekiama agresyviai diegti dirbtinį intelektą antroje pagal dydį pasaulio ekonomikoje ir įgyti pranašumą tokiose srityse kaip kvantinė kompiuterija bei humanoidiniai robotai. Visgi, šaltinių teigimu, duomenų centrų projektas vis dar yra ankstyvoje svarstymų stadijoje, todėl detalės ateityje gali keistis.

Vietinių tiekėjų dominavimas

Svarbiausias šios strategijos akcentas – technologinė nepriklausomybė. Vyriausybė numato, kad duomenų centruose būtų naudojama bent 80 % vietinės technologijos, įskaitant DI čipus. Tokiu būdu siekiama iš rinkos išstumti tokius užsienio milžinus kaip „Nvidia“ ir „Advanced Micro Devices“ (AMD).

Ši kryptis nėra nauja: „Reuters“ jau anksčiau skelbė, kad Kinijos vyriausybė yra išleidusi nurodymus, reikalaujančius, jog visi nauji duomenų centrų projektai, gavę valstybinį finansavimą, naudotų tik šalies viduje pagamintus DI procesorius.

Pasaulinis kontekstas: JAV ir Kinijos investicijų lenktynės

Šios Kinijos investicijos vyksta pasauliniame technologijų plėtros kontekste, kuriame JAV technologijų milžinės taip pat demonstruoja milžiniškus užmojus. Remiantis pramonės ataskaitomis, tikimasi, kad JAV technologijų bendrovės šiais metais DI plėtrai skirs daugiau nei 700 mlrd. JAV dolerių.

Nors Kinijos skiriama suma yra mažesnė už JAV privataus sektoriaus investicijas, valstybinis finansavimo modelis suteikia Pekinui tiesioginius svertus formuoti technologinius standartus ir diktuoti rinkos taisykles. „China Mobile“, „China Telecom“ bei Nacionalinė plėtros ir reformų komisija į prašymus pakomentuoti šią informaciją „Reuters“ agentūrai kol kas neatsakė.

Šaltiniai

1. [1] [reuters.com | Tue, 09 Ju] China prepares $295 billion plan to fund nationwide AI buildout, Bloomberg News reports - Reuters
2. [2] [bloomberg.com | Tue, 09 Ju] China Preps $295 Billion Plan to Fund Nationwide AI Buildout - Bloomberg.com

Teisiniai ginčai ir greiti posūkiai

Reguliavimo sudėtingumą iliustruoja Kolorado valstijos pavyzdys. Balandžio 9 d. bendrovė „xAI“ pateikė federalinį ieškinį, užginčydama Kolorado dirbtinio intelekto aktą – iniciatyvą, kuri buvo laikoma ambicingiausia valstijos lygmens reguliavimo priemone šalyje. Reakcija buvo itin staigi: per 30 dienų valstijos įstatymų leidėjai priėmė įstatymo panaikinimo ir pakeitimo projektą. Tą pačią dieną Kolorado generalinis prokuroras sutiko su laikinu vykdymo sustabdymu, taip atšaukdamas numatytą birželio 30 d. terminą.

Energetikos ir aplinkosaugos iššūkiai

Reguliavimo šalininkai pabrėžia, kad DI plėtra daro tiesioginį poveikį infrastruktūrai. Pavyzdžiui, Niujorke elektros sąskaitos nuo 2020 m. išaugo 43 proc. Aktyvistai argumentuoja, kad energijai imlūs duomenų centrai šias sąskaitas gali didinti dar labiau, kartu vartodami didelius vandens kiekius ir keldami triukšmo taršą.

Pasaulinis neapibrėžtumas

Neaiškumas dėl reguliavimo apima ne tik JAV. Europos Sąjunga neseniai atidėjo savo taisykles, skirtas DI valdymui, iki 2027 m. pabaigos. Tai rodo, kad net didžiosios ekonominės galios susiduria su sunkumais ieškant balanso tarp technologinės pažangos ir saugumo.

Istorinė patirtis rodo, kad technologijų reguliavimas yra lėtas procesas. Pavyzdžiui, praeityje priimti įstatymai, suteikę interneto platformoms imunitetą nuo atsakomybės už vartotojų turinį, buvo kuriami dešimtmečiais. Tuo tarpu technologijoms prireikė maždaug dešimtmečio, kad pasiektų 50 proc. Amerikos namų ūkių. Šiandienos DI plėtros tempai yra gerokai spartesni, todėl senieji modeliai tampa sunkiai pritaikomi.

Šiame neapibrėžtame kontekste IT specialistams rekomenduojama imtis prevencinių veiksmų: atlikti DI inventorių, palaikyti dialogą su tiekėjais ir užtikrinti žmogaus priežiūrą. Kol kas diskusijos apie tai, kaip tiksliai reguliuoti dirbtinį intelektą, išlieka atviros.

Šaltiniai

1. [1] [brooklyneagle.com | Fri, 05 Ju] Nobody knows how to regulate AI - Brooklyn Eagle

Milžiniška priklausomybė nuo JAV: skaičiai, keliantys nerimą

Europos priklausomybė nuo užsienio technologijų jau seniai peržengė kritinę ribą. Europos Komisijos duomenimis, ES šalys kasmet išleidžia net 264 milijardus eurų amerikiečių technologijoms. Šioje rinkoje dominuoja trys JAV milžinės – „Microsoft“, „Google“ ir „Amazon“. Jos kontroliuoja debesų komercijos paslaugas, kuriomis remiasi praktiškai visa Europos infrastruktūra: nuo kasdienės el. pašto komunikacijos, viešųjų bei privačių duomenų saugojimo ir apdorojimo iki įrankių, užtikrinančių sklandų valstybinių institucijų darbą.

Siekdama spręsti šią sisteminę pažeidžiamumo problemą, Europos Komisija trečiadienį pristatė technologinio suvereniteto paketą. Jo pagrindinė ašis – ES Debesijos ir dirbtinio intelekto plėtros aktas (angl. Cloud and AI Development Act). Šiuo teisės aktu siūloma įpareigoti ES šalių vyriausybes atlikti specialų suvereniteto rizikos vertinimą (angl. sovereignty risk assessment). Šiuo vertinimu būtų matuojama užsienio šalių įtaka ir kontrolė kiekvienai skaitmeninei paslaugai, kuria remiasi vietos valdžia.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė šios iniciatyvos svarbą saugumo kontekste:

> „Mes negalime sau leisti priklausyti nuo kitų technologijų, kurios palaiko mūsų ligoninių darbą, užtikrina mūsų energetikos tinklų stabilumą ir mūsų paslaugų saugumą. Čia kalbama apie mūsų piliečių apsaugą, mūsų interesų gynimą ir mūsų pačių pasirinkimus.“

Keturi suvereniteto lygiai ir „išjungimo mygtuko“ grėsmė

Naujasis paketas siūlo struktūrizuotą požiūrį į skaitmeninį saugumą. ES technologijų vadovė Henna Virkkunen paaiškino, kad strategijoje numatyti keturi suvereniteto lygiai:

> „Mes čia apibrėžėme keturis suvereniteto lygius. Kai kylame į aukštesnius lygius... reikalavimai yra labai griežti.“

Pasak H. Virkkunen, tokiu reguliavimu siekiama apsisaugoti nuo kraštutinių geopolitinių rizikų:

> „Norime įsitikinti, kad niekas neturi vadinamojo išjungimo mygtuko (angl. kill switch) galimybės.“

Ji taip pat atkreipė dėmesį į teisinius nesuderinamumus su JAV įstatymais, pažymėdama, kad „dabartinis „Cloud Act“ įstatymas apsunkina griežtesnių reikalavimų pasiekimą“.

Nepaisant griežto tono, Briuselis ramina, kad naujosios taisyklės nebus totali blokada užsienio bendrovėms. Skaičiuojama, kad tik maždaug vienas procentas Europos viešųjų paslaugų reikalaus pačio griežčiausio suvereniteto lygio, kuris visiškai užkirstų kelią naudoti ne ES šalių technologijas.

Nauji reikalavimai viešajam sektoriui ir finansinis pragmatizmas

Jei siūlomas paketas bus priimtas, ES vyriausybės turės per vienus metus nustatyti tinkamą apsaugos lygį kiekvienam viešajam sektoriui ir pagal tai vykdyti skaitmeninių paslaugų viešuosius pirkimus.

Vis dėlto teisės akte palikta svarbi išlyga: šalys galės netaikyti šių griežtų reikalavimų, jei sugebės įrodyti, kad suvereniteto užtikrinimas sukeltų „neproporcingai didelių išlaidų“. Tai reiškia, kad pigesnės JAV paslaugos ir toliau gali išlaikyti savo pozicijas mažesnio biudžeto regionuose ar mažiau kritiškose srityse, o kova dėl suvereniteto bus labiau koncentruota į strategiškai svarbiausius sektorius.

Pramonės kritika ir lustų įstatymo peržiūra

Planuojamu paketu taip pat bus siekiama paskatinti pažangių puslaidininkių lustų paklausą pačioje bendrijoje. Tai yra tiesioginis atsakas į pramonės atstovų išsakytą kritiką dėl nepakankamo vietinės gamybos palaikymo. Šiam tikslui pasiekti numatoma pramoninių iniciatyvų serija, kuria bus siekiama peržiūrėti dar 2023 metais priimtą ES lustų įstatymą.

Jei naujosios priemonės bus patvirtintos, viešosios lėšos bus tikslingai nukreipiamos į produktus, kurie tiesiogiai prisideda prie Europos ekonomikos augimo ir nepriklausomybės nuo užsienio įmonių. Taip pat žadama sumažinti biurokratinę naštą duomenų centrams, skatinti šalis dalintis skaitmeniniais pajėgumais naujame „Eurocloud“ forume bei reikalauti, kad valstybės narės parengtų nacionalines strategijas, skatinančias pažangiausių technologijų, įskaitant dirbtinį intelektą, diegimą.

Europos Komisijos pasiūlymai dabar keliauja ant nacionalinių vyriausybių ir Europos Parlamento derybų stalo. Per artimiausius metus paaiškės, ar ES narėms pavyks rasti balansą tarp noro apsaugoti savo skaitmeninį suverenitetą ir realių finansinių kaštų, kuriuos atneš vietinių technologinių alternatyvų kūrimas ir diegimas.

Šaltiniai

1. [1] [politico.eu | 2026-06-03] EU plots long game against US digital supremacy
2. [2] [lrt.lt | 2026-06-06] Vilkyčiuose užriaumojo Europos autokroso technika: prasidėjo pirmosios treniruotės

Nuo Frankfurto iki Ukrainos prieigų

Naujasis geležinkelio maršrutas driekiasi net 1 300 kilometrų. Ši jungtis tiesiogiai sujungs Vakarų Europos transporto mazgus su Lenkijos miestu Pšemisliu (Przemyśl), esančiu prie pat Ukrainos sienos. Geležinkelio bendrovės „Leo Express“ vadovas Peteris Köhleris pabrėžė, kad šiuo žingsniu siekiama panaikinti vis dar juntamas „geležines uždangas“ tarp Vakarų ir Rytų Europos bei suteikti patogesnę prieigą prie Ukrainos.

Kelionė vakarų kryptimi prasidės Pšemislyje. Traukinys iš šios stoties pajudės 13:31 val. vietos laiku. Galutinį tašką – Frankfurto oro uostą Vokietijoje – keleiviai pasieks kitos dienos rytą, 7:53 val.

Ilga kelionė reikalauja kantrybės

Laikas kelyje išlieka pagrindiniu iššūkiu. Keleiviams teks traukinyje praleisti daugiau nei 18 valandų, o tai reiškia, kad šis maršrutas konkuruos ne tiek su greitaisiais skrydžiais, kiek su ilgos distancijos autobusų reisais ar kelionėmis nuosavu automobiliu. Kita vertus, tiesioginis maršrutas be persėdimų užtikrina didesnį komfortą tiems, kurie vengia papildomo streso oro uostuose ar sudėtingų jungčių stotyse.

Tokio ilgio maršrutai reikalauja itin kruopštaus tvarkaraščių derinimo tarp skirtingų šalių infrastruktūros valdytojų. Nors tiesioginis ryšys be persėdimų sumažina riziką pavėluoti į kitą traukinį, bet koks vėlavimas viename ruože gali išbalansuoti visą likusią kelionės dalį.

Per artimiausius mėnesius paaiškės, ar keleiviai bus pasiruošę iškeisti trumpesnį skrydį lėktuvu į ilgą, bet ekologiškesnę ir tiesioginę kelionę bėgiais, kuri ne tik sujungia skirtingus regionus, bet ir atveria naujas logistines galimybes keliaujantiems link Ukrainos pasienio.

Šaltiniai

1. [1] [euronews.com | 2026-06-01] A 1,300km journey: One of Europe’s longest train routes is set to launch this month

Nuomonės lūžis: nuo neutralumo iki griežto „ne“

Dar neseniai visuomenės požiūris į duomenų centrus JAV buvo pasidalijęs beveik po lygiai. Tačiau naujausi „Heatmap Pro“ apklausos duomenys atskleidžia dramatišką pokytį: net 71 proc. amerikiečių dabar nepritartų duomenų centro statyboms šalia savo namų, o 55 proc. respondentų šiam scenarijui priešintųsi „ypatingai griežtai“.

Toks staigus nuomonės pasikeitimas vos per keletą mėnesių rodo, kad duomenų centrai nebėra vertinami tiesiog kaip neutralūs infrastruktūros objektai. Jie tapo fiziniu taikiniu, į kurį visuomenė nukreipia savo augantį nerimą dėl technologinės ateities.

Kai įstatymai vėluoja, kovojama su fizine infrastruktūra

Analitikai pastebi, kad šis pasipriešinimas yra tiesioginė politinio neapibrėžtumo pasekmė. JAV Kongresas jau yra pristatęs dešimtis įstatymų projektų, skirtų dirbtinio intelekto technologijoms valdyti, tačiau iki šiol nesugebėjo priimti nė vieno visapusiško teisės akto.

Šis teisinis vakuumas palieka dešimtis milijonų darbuotojų nežinioje. Kadangi federaliniu lygmeniu nėra numatyta jokių garantijų ar ekonominio saugumo priemonių tiems, kurių darbo vietas artimiausiais metais gali pakeisti AI, žmonės jaučiasi bejėgiai prieš pačią technologiją. Kadangi eilinis pilietis negali tiesiogiai sustabdyti algoritminių modelių kūrimo, vieninteliu prieinamu įrankiu tampa kova prieš fizines technologijų apraiškas – duomenų centrus.

Vietos bendruomenių lygmeniu blokuojami projektai tapo savotišku „avarinio stabdžio“ pedalu, kurį bando spausti visuomenė, nerasdama kitų būdų išreikšti savo nuogąstavimams dėl ateities.

Saugumo tarnybų akiratyje – naujos grėsmės

Didėjanti įtampa aplink duomenų centrus jau patraukė ir teisėsaugos bei žvalgybos institucijų dėmesį. Nutekėjusi informacija atskleidžia, kad JAV valdžios institucijos vis labiau nerimauja dėl galimų išpuolių prieš šiuos objektus.

Vakarų Pensilvanijos jungtinis informacijos analizės centras (angl. fusion center), koordinuojantis žvalgybos duomenų mainus tarp federalinių agentūrų ir vietos valdžios institucijų, įspėjo apie galimas grėsmes. Tarnybų vertinimu, priešiški veikėjai – įskaitant valstybių remiamas struktūras, nusikalstamas grupuotes bei vietinius smurtinius ar aplinkosaugos ekstremistus – gali nusitaikyti į JAV duomenų centrus ir išnaudoti jų pažeidžiamas vietas.

Šie perspėjimai rodo, kad konfliktas peržengia paprasto vietos gyventojų nepasitenkinimo ribas ir tampa nacionalinio saugumo klausimu.

Technologijų milžinų atsakas: pažadai tausoti išteklius

Suprasdamos augantį visuomenės spaudimą ir ekologinius priekaištus, didžiosios technologijų korporacijos bando švelninti situaciją. Vienas iš pagrindinių bendruomenių argumentų prieš duomenų centrus yra milžiniškas jų suvartojamo vandens ir energijos kiekis.

Siekdama sušvelninti šį poveikį, bendrovė „Google“ viešai paskelbė apie savo įsipareigojimus atsakingai valdyti vandens išteklius. Technologijų milžinė pažadėjo iki 2030 metų į aplinką grąžinti daugiau vandens, nei jo sunaudos savo objektuose, modernizuoti vandens infrastruktūrą kaimyninėse bendruomenėse bei išlaikyti visišką skaidrumą teikiant metines vandens suvartojimo ataskaitas. Bendrovės atstovų teigimu, siekiama užtikrinti, kad verslo plėtra nevyktų vietos bendruomenių gerovės sąskaita.

Vis dėlto lieka neaišku, ar tokių korporatyvinių pažadų pakaks numalšinti gilesniam visuomenės nerimui, kuris kyla ne tik dėl ekologijos, bet ir dėl pačios AI technologijos keliamos egzistencinės bei ekonominės grėsmės.

Sisteminis paralyžius

Duomenų centrų krizė JAV puikiai iliustruoja platesnę valdymo problemą. Panašiai kaip ir būsto trūkumo ar žaliosios energetikos plėtros atvejais, sprendimų priėmimas JAV dažnai persikelia į vietos savivaldos lygmenį, kur bendruomenių veto teisė tampa pagrindiniu įrankiu stabdyti didelio masto projektus.

Tačiau skirtingai nuo klimato kaitos ar būsto problemų, kur politiniai sprendimai yra aiškūs, su dirbtiniu intelektu susijusi ateitis išlieka visiškai neapibrėžta. Kol valstybė nesugebės pasiūlyti aiškios vizijos, kaip technologinė transformacija gali tarnauti visuomenės gerovei, o ne jos nuvertinimui, fizinė AI infrastruktūra išliks pagrindiniu visuomenės nepasitenkinimo taikiniu.

Šaltiniai

1. [1] [gizmodo.com | 2026-06-04] Americans Have Grown Dramatically Anti-Data Center in Just Months, Survey Finds
2. [2] [tomshardware.com | 2026-05-29] Leaks reveal US authorities concerned about the rise of ‘anti-tech extremists’ as AI data center issues become increasingly contentious — critics say this could lead to surveillance, criminalization of peaceful opposition

„Dirbtinis intelektas, lemiama mūsų eros technologija, jau čia“, – pristatydamas strategiją pareiškė M. Carney. „Mūsų misija – DI, kuris stiprina Kanadą visiems. Naujoji Kanados strategija „AI for All“ siekia įdarbinti dirbtinį intelektą kanadiečių labui.“

Ekonominės ambicijos: skaičių magija ir realybė

Strategijoje nubrėžti itin ambicingi tikslai. Per ateinančius penkerius metus tikimasi sugeneruoti 200 mlrd. dolerių papildomo ekonomikos augimo ir sukurti 250 tūkstančių naujų su DI susijusių darbo vietų. Taip pat siekiama, kad šalies įmonių DI įsisavinimo lygis nuo dabartinių 12 % (fiksuotų nuo 2024 m. vidurio iki 2025 m. vidurio) iki 2034 m. išaugtų iki 60 %.

Siekdama šių tikslų, vyriausybė numatė konkrečias finansines ir infrastruktūrines priemones:

* Suverenios infrastruktūros kūrimas: Planuojama statyti viešąjį superkompiuterį ir didelio masto duomenų centrus, kurių pradinė galia sieks bent 100 megavatų (MW), o partnerystės iki 2030 m. turėtų užtikrinti net 850 MW skaičiavimo pajėgumą. Tai tiesioginis bandymas mažinti priklausomybę nuo trijų JAV technologijų milžinių („Amazon“, „Microsoft“ ir „Google“), kurios šiuo metu valdo net 85 % Kanados viešųjų debesų paslaugų rinkos.

* Parama verslui ir startuoliams: Kanados verslo plėtros bankas per LIFT programą skirs 500 mln. dolerių finansavimo paketą mažoms ir vidutinėms įmonėms, diegiančioms DI. Dar 500 mln. dolerių bus nukreipti į „Canadian Tech Growth Fund“ fondą, skirtą DI startuoliams remti.

* Saugumas ir duomenys: 50 mln. dolerių bus skirta Kanados DI saugumo instituto plėtrai, o 100 mln. dolerių – sveikatos informacijos duomenų rinkinių standartizavimui.

* Jaunimo užimtumas: Iki 2031 m. įsipareigota sukurti 90 tūkstančių su DI susijusių darbo vietų ir praktikos galimybių jaunam amžiui. Taip pat bus vykdoma Nacionalinė DI raštingumo iniciatyva, kurios metu daugiau nei 3 000 pedagogų gaus specialius mokymo rinkinius.

Politinis skepticizmas ir darbo rinkos paradoksai

Nors vyriausybė piešia šviesią ateitį, opozicija ir pramonės stebėtojai strategiją vertina itin griežtai. Konservatorių lyderio pavaduotoja Melissa Lantsman atkreipė dėmesį į esminį prieštaravimą tarp vyriausybės pažadų ir realios ekonominės situacijos.

„Mes netikime liberalais, kai jie sako, kad sukurs 90 tūkstančių darbo vietų, kai vien nuo šių metų sausio mėnesio šalyje praradome daugiau nei 112 tūkstančių darbo vietų“, – teigė M. Lantsman. Jos vertinimu, Kanados DI strategija yra „labai ambicingas planas, kuriam trūksta daugybės detalių“, o žadėto saugumo ir užtikrintumo pateiktuose dokumentuose tiesiog nėra.

Darbo rinkos ekspertai taip pat baiminasi dėl technologinės transformacijos pasekmių. Dar 2026 m. vasarį Kanados banko valdytojas Tiffas Macklemas įspėjo, kad DI diegimas jau dabar gali mažinti pradedančiųjų (angl. entry-level) darbo vietų skaičių, kurios yra kritiškai svarbios jauniems specialistams. Pačioje strategijoje jokių oficialių vertinimų apie galimą darbo vietų praradimą dėl automatizacijos nepateikiama.

Naujosios demokratų partijos (NDP) lyderis Avi Lewisas taip pat negailėjo kritikos vyriausybės skubėjimui: „Prieš bėgant į priekį be jokių stabdžių, mums reikia tvirtos reguliavimo sistemos. Kiekviena kita pramonės šaka šioje šalyje, nuo miškininkystės iki bankininkystės, yra reguliuojama.“

A. Lewiso teigimu, pristatytas dokumentas yra „pripildytas skambių frazių, tačiau jame trūksta tinkamų apsaugos barjerų, kad technologijos teikiama nauda nenutekėtų tik saujelei technologijų milžinių“. Jis pabrėžė, kad siūlomas masinis DI diegimo skatinimas versle visiškai neįvertina pasekmių darbuotojams, ypač jaunimui, kurio akyse karjeros galimybės tiesiog nyksta.

Skaitmeninės politikos aklavietė: kodėl strategija gali žlugti?

Didžiausia grėsmė ambicingam planui kyla iš pačios Kanados vyriausybės vykdomos skaitmeninės politikos, kuri neretai prieštarauja DI strategijos tikslams. Kaip pastebi įtakingas leidinys „The Globe and Mail“, strategija atrodo pasmerkta žlugti dar prieš ją paleidžiant, nes viena kitaip prieštaraujančios taisyklės stabdo technologijų plėtrą ir mažina šalies patrauklumą investuotojams.

Šį prieštaravimą iliustruoja keli esminiai aspektai:

1. Privatumo rizikos ir amžiaus cenzas

M. Carney pabrėžė: „Pagal mūsų strategiją vyriausybė pateiks naujus teisės aktus, reglamentus ir standartus, kad apsaugotų jūsų duomenis, jūsų privatumą, jūsų vaikus.“ Taip pat žadama įvesti interneto saugumo įstatymus.

Vis dėlto planuojama įvesti privalomą amžiaus patikrą naudojantis socialiniais tinklais ir DI pokalbių robotais, apribojant prieigą asmenims iki 16 metų. Analitikai įspėja, kad norint tai įgyvendinti, visi vartotojai privalės patvirtinti savo amžių. Tai dažniausiai atliekama per užsienio trečiųjų šalių paslaugas, o tai sukuria naujas, itin dideles privatumo rizikas jautriems asmens duomenims.

2. Prekybos įsipareigojimų pažeidimai

Kitas rimtas teisinis barjeras – reikalavimai užsienio transliacijos platformoms (angl. streamers). Jos bus įpareigotos bendradarbiauti su Kanados įmonėmis kuriant filmus ir televizijos produkciją, tačiau joms bus uždrausta valdyti dėl šio bendradarbiavimo atsirandančią intelektinę nuosavybę. Teisės ekspertų vertinimu, tokie suvaržymai tiesiogiai pažeidžia Kanados tarptautinius prekybos įsipareigojimus ir gali išprovokuoti prekybinius konfliktus.

3. Teisinis neapibrėžtumas ir paslaugų teikėjų pasitraukimas

Kanadoje jau dabar tvyro įtampa dėl Bill C-22 teisės akto, susijusio su teisėta prieiga prie duomenų. Dėl šio įstatymo tokios žinomos saugumo ir privatumo technologijų bendrovės kaip „Signal“, „Windscribe“, „NordVPN“ ir „DuckDuckGo“ jau svarsto galimybę pasitraukti iš Kanados rinkos.

Kaip savo redakcinėje skiltyje reziumuoja „The Globe and Mail“: „Kanada negali tapti DI lyderė, kol ji kuria neapgalvotos politikos reputaciją, kuri kelia grėsmę saugumui, daro interneto paslaugas neekonomiškas ir stato naujas kliūtis tam pačiam technologijų įsisavinimui, kurį ši strategija turėtų skatinti.“

Išvada

Kanados „AI for All“ strategija demonstruoja didžiulį norą neatsilikti nuo pasaulinių technologijų lyderių ir išnaudoti DI teikiamą ekonominį potencialą. Tačiau kol viena vyriausybės ranka bando subsidijuoti DI plėtrą, o kita – kuria verslui nepalankius reguliavimus, riboja intelektinės nuosavybės teises ir kelia grėsmę vartotojų privatumui per privalomą amžiaus verifikaciją, strategijos sėkmė lieka pakibusi ore. Be nuoseklaus, subalansuoto ir realybe grįsto teisinio reguliavimo, ambicingas 200 mlrd. dolerių planas rizikuoja tapti dar vienu dokumentu, kuriame skambūs šūkiai prasilenkia su praktiniu įgyvendinimu.

Šaltiniai

1. [1] [pm.gc.ca | 2026-06-04] Canada's Prime Minister Mark Carney launches AI for All: Canada’s national artificial intelligence strategy.
2. [2] [theglobeandmail.com | 2026-06-02] Canada’s AI strategy is set to fail before it even launches

---

Visuomenės supratimą apie karinius konfliktus, nacionalinį saugumą ir gynybos politiką didžiąja dalimi formuoja autoritetu pasižymintys kariniai ekspertai. Žurnalistai, siekdami paaiškinti sudėtingus geopolitinius procesus ar karinės pramonės biudžetus, dažniausiai kreipiasi į atsargos karininkus bei buvusius vadus. Jų nuomonė turi didžiulį svorį dėl ilgametės tarnybos ir visuomenėje įsišaknijusio požiūrio, kad karinė ekspertizė yra apolitiška bei nešališka.

Tačiau naujausia analizė, apėmusi laikotarpį nuo 2015 metų iki 2026 metų gegužės, atskleidžia rimtų sisteminių skaidrumo problemų: beveik 60 % vyresniųjų karinių komentatorių JK žiniasklaidoje buvo pristatomi neatskleidžiant jų komercinių ryšių su gynybos pramone.

Tyrimo metu buvo identifikuoti 33 pagrindiniai karinės srities veikėjai, kurie analizuojamu laikotarpiu turėjo arba tebeturi privačių interesų gynybos sektoriuje – pavyzdžiui, užima direktorių pareigas, valdo akcijų paketus ar turi kitų finansinių sąsajų su karine pramone – ir kartu aktyviai teikė komentarus bei buvo cituojami žiniasklaidoje.

Interesų konflikto šešėlis: nuo tankų pulko iki jų gamybos

Nors karininkų veikla privačiame sektoriuje po tarnybos baigimo yra visiškai teisėta ir įprasta, pagrindinė problema yra žiniasklaidos nesugebėjimas užtikrinti skaidrumo ir informuoti auditorijos apie galimus interesų konfliktus. Kai auditorijai neatskleidžiama, kad ekspertas gali turėti tiesioginę finansinę ar profesinę naudą iš tam tikrų sprendimų, visuomenei tampa sunku objektyviai įvertinti pateikiamą analizę.

Profesorius Justinas Schlosbergas, paslėptos žiniasklaidos galios, nuosavybės ir dezinformacijos ekspertas, vaizdžiai iliustruoja šią problemą:

> „Vienas dalykas – vadovauti tankų pulkui, tačiau visai kitas dalykas, jei tas „ekspertas“ dabar dirba įmonei, gaminančiai tankus.“

J. Schlosbergo vertinimu, tai, kad beveik 60 % šių vyresniųjų karinių komentatorių buvo pristatyti neatskleidus jų korporacinių užsakovų, iš esmės pakerta skaidrumo principus. Kai visuomenė girdi raginimus didinti ginkluotės pirkimus iš asmens, kuris yra susijęs su tą ginkluotę gaminančia įmone, nesant papildomo konteksto, toks komentaras gali būti suprastas kaip nešališka analizė, nors iš tiesų jis gali atstovauti verslo interesams.

Žurnalistinės atsakomybės kartelė turi kilti

Ši problema reikalauja esminio žiniasklaidos požiūrio keitimo. Dr. Paulas Lashmaras, buvęs Londono City universiteto (City, University of London) Žurnalistikos katedros vedėjas, pabrėžia, kad dabartinė praktika neatitinka profesinių standartų:

> „Nepakanka, kad žurnalistas tiesiog nurodytų buvusį karinio komentatoriaus rangą ir pavardę, jei šis dabar dirba gynybos rangovui.“

Žurnalistų pareiga yra ne tik užrašyti citatą, bet ir suteikti skaitytojui visą reikalingą kontekstą, leidžiantį suprasti kalbančiojo motyvus. Kai žiniasklaida ignoruoja šiuos ryšius, ji rizikuoja tapti nekontroliuojamu gynybos pramonės lobizmo įrankiu, o tai tiesiogiai kenkia demokratinės žiniasklaidos, kaip nepriklausomos kontrolierės, vaidmeniui.

Platesnis kontekstas: augantys gynybos biudžetai ir finansiniai srautai

Šio tyrimo išvados tampa dar aktualesnės stebint sparčiai augantį gynybos sektoriaus finansavimą. Gynybos pramonė išgyvena intensyvų investicijų etapą, kurį puikiai iliustruoja ir finansų rinkų duomenys: pavyzdžiui, du mažesni fondai – „iShares Europe Defence ETF“ ir „HANetf Future of Defence ETFs“ – kartu pritraukė net 355 mln. eurų investicijų.

Didėjantys finansiniai srautai į gynybos pramonę reiškia, kad sprendimai dėl valstybinių pirkimų ir karinės paramos turi milžinišką komercinę vertę. Tokioje aplinkoje nepriklausoma ir skaidri ekspertizė tampa kritiškai svarbi. Jei žiniasklaida nesugeba identifikuoti ir įvardyti ekspertų ryšių su šiais augančiais pramonės milžinais, visuomenė praranda galimybę objektyviai vertinti, ar siūloma gynybos politika tarnauja valstybės saugumui, ar privačiam pelnui.

Būtinybė keisti redakcinę praktiką

Tyrimo rezultatai siunčia aiškų signalą redakcijoms: būtina griežtinti pašnekovų atrankos ir jų interesų deklaravimo taisykles. Norint susigrąžinti visišką auditorijos pasitikėjimą, žiniasklaidos priemonės privalo įgyvendinti aktyvios patikros procedūras.

Kol buvusio karininko rangas bus naudojamas kaip skydas, po kuriuo paslepiami dabartiniai komerciniai interesai, tol karinių konfliktų ir gynybos politikos analizė žiniasklaidoje išliks pažeidžiama šališkumo rizikai. Skaidrumas nėra tik formalumas – tai esminė sąlyga, kad visuomenė galėtų priimti pagrįstus sprendimus klausimais, susijusiais su valstybės lėšomis ir saugumu.

Šaltiniai

1. [1] [aoav.org.uk | 2026-06-04] UK media fails to disclose defence sector links in nearly 60% of cases
2. [2] [lrt.lt] Muziejui perduoti 44 Čiurlionio mokytojo Kazimiero Stabrausko kūriniai - LRT

Strateginis postūmis Prancūzijos ambicijoms

Šis milžiniškas finansinis įsipareigojimas ne tik sustiprina Prancūzijos pozicijas kovoje dėl Europos technologijų lyderio statuso, bet ir tampa svarbiu katalizatoriumi šalies infrastruktūros plėtrai. Nors tiksli būsimo objekto statybų pradžios data ar konkreti geografinė vieta šalyje kol kas nėra viešai atskleistos, projekto mastas rodo ilgalaikį ir etapais išdėstytą kapitalo nukreipimą.

Tikėtina, kad ši investicija bus nukreipta į pažangiausių duomenų centrų statybą, didelio našumo skaičiavimo resursų kūrimą ir susijusios technologinės ekosistemos plėtrą. Prancūzijai šis projektas žada ne tik tiesioginę ekonominę naudą per naujų darbo vietų kūrimą, bet ir technologijų bei žinių transferą, kuris sustiprins vietos specialistų kompetencijas.

„SoftBank“ strategijos posūkis ir Europos suverenumas

„SoftBank“ jau anksčiau garsėjo kaip viena aktyviausių pasaulinių technologijų investuotojų, valdanti garsųjį „Vision Fund“ fondą ir turėjusi reikšmingų akcijų paketų tokiose bendrovėse kaip „ARM“, „WeWork“ bei įvairiuose DI startuoliuose. Naujasis įsipareigojimas Prancūzijoje atspindi platesnę globalią tendenciją, kai valstybės ir technologijų milžinės konkuruoja dėl strateginės kontrolės dirbtinio intelekto srityje.

Europos Sąjungai, siekiančiai skaitmeninio suverenumo ir mažesnės priklausomybės nuo kitų regionų technologinės infrastruktūros, tokio masto privataus kapitalo pritraukimas yra itin reikšmingas. Nors kol kas anksti vertinti, kokią įtaką šis projektas padarys ES reguliavimo politikai ar platesnei bloko DI strategijai, akivaizdu, kad Prancūzija tampa pagrindiniu šių procesų epicentru.

Neatsakyti klausimai ir ateities perspektyvos

Nepaisant įspūdingo skaičiaus – 75 mlrd. eurų – daugelis techninių ir operacinių projekto detalių išlieka neatskleistos. Šiuo metu viešai nepateikiama informacija apie:

* tikslią būsimo DI centro lokaciją Prancūzijos teritorijoje;

* projekto įgyvendinimo terminus ar atskirų etapų tvarkaraštį;

* tikslią centro specifikaciją (kiek vietos bus skirta tyrimų laboratorijoms, o kiek – tiesioginiams duomenų apdorojimo pajėgumams);

* galimą partnerystę su Prancūzijos ar kitų Europos šalių pramonės ir mokslo institucijomis;

* milžiniškus energijos poreikius bei aplinkosaugos reikalavimų suderinamumą.

Šis „SoftBank“ žingsnis neabejotinai sukels didelį atgarsį visoje Europoje. Jei šis projektas bus sėkmingai realizuotas, jis gali tapti pavyzdžiu, kaip didelio masto užsienio investicijos gali transformuoti nacionalinę infrastruktūrą ir paversti šalį neabejotina ateities technologijų lydere.

Šaltiniai

1. [1] [ft.com | Sat, 30 Ma] SoftBank pledges €75bn to build Europe’s biggest AI facility in France - Financial Times
2. [2] [cryptobriefing.com | Sun, 31 Ma] SoftBank pledges €75B for Europe’s largest AI facility in France - Crypto Briefing

Skaidrumo principas įtvirtinamas

Šis sprendimas yra tiesioginis atsakas į augantį poreikį aiškiau reglamentuoti DI naudojimą vyriausybėje. Anksčiau bandymai gauti prieigą prie ministrų susirašinėjimo su DI įrankiais, pavyzdžiui, „ChatGPT“, dažnai atsimušdavo į sieną: institucijos tokias užklausas atmesdavo motyvuodamos per didelėmis sąnaudomis arba vadindamos jas „piktavališkomis“.

Teisės ekspertų vertinimu, naujoji tvarka iš esmės keičia situaciją. „Bus labai sunku viešojo sektoriaus institucijoms teigti, kad su DI susijusios užklausos nėra pavaldžios FOIA“, – teigia Londono advokatų kontoros „Mishcon de Reya“ atstovas Jonas Bainesas. Pasak jo, jei informacija yra užfiksuota bet kokia forma ir bet kokioje sistemoje, ji iš principo patenka į įstatymo taikymo sritį. Šiai pozicijai pritaria ir duomenų apsaugos ekspertas Timas Turneris, pabrėždamas, kad valstybės tarnautojų darbe sukurti įrašai turi būti prieinami visuomenei, nepriklausomai nuo to, ar tai būtų DI sąveika, ar užrašai ant lipnių lapelių.

DI taikymas praktikoje

ICO gairės ne tik atveria duris į jau sukurtą turinį, bet ir gali pakeisti patį informacijos apdorojimo procesą. Institucijos gali būti įpareigotos naudoti DI didelės apimties dokumentams apibendrinti, kai atsakoma į FOIA užklausas. Tai galėtų sumažinti atvejų, kai prašymai atmetami dėl per didelių administracinių kaštų.

Visgi, ICO atstovai neatskleidė, ar šias gaires paskatinti paskatino pernai įvykęs precedentas, kai „New Scientist“ žurnalistams pavyko gauti tuometinio technologijų sekretoriaus Peterio Kyle’o „ChatGPT“ susirašinėjimo žurnalus. Tai buvo laikoma pirmuoju tokiu atveju pasaulyje.

Pasitikėjimo ribos

Nors skaidrumo šalininkai sveikina šį žingsnį, kai kurie ekspertai įspėja apie galimas neigiamas pasekmes. Pavyzdžiui, Jungtinės Karalystės Pažangių tyrimų ir išradimų agentūros (ARIA) vadovas Mattas Cliffordas viešai kritikavo šią praktiką, pavadindamas ją „absurdiška“ ir „itin korozine“. Jo teigimu, tokia griežta kontrolė gali atgrasyti ministrus nuo DI technologijų naudojimo, nes jie baiminsis viešumo.

Šiuo metu nėra tikslių duomenų apie tai, kiek DI susijusių užklausų buvo pateikta ar patenkinta po naujų gairių įsigaliojimo. Nepaisant to, ICO pabrėžia, kad šios taisyklės buvo suderintos su išoriniais suinteresuotais asmenimis, siekiant užtikrinti, kad jos būtų kuo aiškesnės ir naudingesnės tiek viešojo sektoriaus institucijoms, tiek informacijos prašytojams.

Šaltiniai

1. [1] [newscientist.com | Wed, 13 Ma] New rules confirm public has a right to see how UK government uses AI - New Scientist

Kaip veikia „vandens ženklų šalinimo“ technologija?

Šio įrankio veikimo principas remiasi sudėtingu difuzijos procesu. Pagrindinis šalinimo algoritmas (numatytasis SDXL profilis, naudojamas nuo 2026 m. gegužės) veikia keliais etapais:

1. Vaizdo paruošimas: pradinė nuotrauka sumažinama iki 1024 pikselių raiškos.

2. Latentinė transformacija: vaizdas koduojamas į latentų erdvę naudojant VAE (variacinį autoenkoderį).

3. Difuzijos manipuliacija: pridedamas kontroliuojamas triukšmas, po kurio atliekamas atvirkštinis difuzijos procesas (apie 50 žingsnių su 0,05 stiprumu).

4. Rekonstrukcija: vaizdas dekoduojamas atgal į pikselius ir padidinamas iki pradinės raiškos.

Šis metodas yra sukurtas taip, kad empiriškai įveiktų „SynthID v2“ apsaugą, naudojamą „Gemini 3 Pro“ modelio išvestyse. Be to, įrankis geba pašalinti „C2PA Content Credentials“, EXIF ir XMP metaduomenis, kurie dažniausiai ir suveikia kaip signalas socialiniams tinklams rodyti DI žymą.

Kodėl tai svarbu?

Šio įrankio pasirodymas atskleidžia technologinę „katės ir pelės“ žaidimo dinamiką. DI modelių kūrėjai į vaizdus įterpia įvairius pėdsakus: nuo EXIF žymų (kuriose saugoma užklausa, sėkla ar modelio maiša) iki PNG teksto fragmentų, nurodančių naudojamus parametrus (pvz., „ComfyUI“ ar „AUTOMATIC1111“ darbo eigas).

Šie duomenys yra ne tik techninė informacija, bet ir būdas platformoms užtikrinti turinio autentiškumą. Pašalinus šiuos sluoksnius, vaizdas tampa „švarus“ – jis praranda savo skaitmeninį parašą, todėl socialiniai tinklai nebegali jo automatiškai identifikuoti kaip dirbtinio intelekto kūrinio.

Technologinė ateitis ir rizikos

Nors įrankis suteikia vartotojams daugiau kontrolės, jis kelia ir esminių klausimų dėl ateities. Šiuo metu įrankis sėkmingai susidoroja su „SynthID“, „StableSignature“ ir „TreeRing“ sistemomis, tačiau tai yra laikinas sprendimas. Tikėtina, kad DI modelių kūrėjai nuolat tobulins vandens ženklų sistemas, siekdami jas padaryti atsparesnes difuzijos pagrindu veikiančiam šalinimui.

Ši technologija iliustruoja platesnę tendenciją: kuo labiau platformos stengiasi reguliuoti ir žymėti DI turinį, tuo aktyviau atsiranda įrankiai, skirti šią kontrolę apeiti. Vartotojams tai reiškia, kad skaitmeninio turinio patikimumas tampa vis sunkiau užtikrinamas, o techninė kova tarp „vandens ženklų“ ir jų „šalinimo“ taps nuolatiniu technologijų evoliucijos palydovu.

Šaltiniai

1. [1] [github.com | 2026-05-19] Remove-AI-Watermarks – CLI and library for removing AI watermarks from images
2. [2] [reddit.com | 2026-05-18] Training a Portrait LoRA on AMD RX 9060 XT (RDNA4 / gfx1200) on Native Linux

Ankstesnis precedentas: husių kampanija Raudonojoje jūroje

Trump administracija jau turi patirtį su panašiomis grėsmėmis. 2025 metais ji pradėjo dviejų mėnesių trukmės oro kampaniją prieš husius, kurie raketomis ir dronais taikino į komercinius laivus Raudonosios jūros regione. Kampanija baigėsi gegužę, kai Trumpas paskelbė, kad grupuotė sutiko nutraukti atakas į komercines trasas. Šis sėkmės pavyzdys dabar tampa šablonu Hormuzo krizei, tačiau Trumpas pabrėžia sąjungininkų vangumą: „Mums nereikia su jais dirbti Ukrainoje, o tada jie sako, kad aplinkui mine laivas ir jie nenori to daryti“. Prezidentas aiškiai sieja pagalbą Ukrainoje su dabartine krize, testuodamas sąjungininkų lojalumą ne iš būtinybės – JAV karinis pajėgumas milžiniškas –, o norėdamas įvertinti jų reakciją.

Ši strategija rodo platesnį kontekstą: JAV siekia ne tik karinio pranašumo, bet ir diplomatinių svertų, kad užkirstų kelią Irano ir jo sąjungininkų – husių – sinchronizuotai kampanijai prieš du pagrindinius jūrų chokepoints. Jei Hormuzas ir Raudonoji jūra bus užblokuoti, pasaulinė ekonomika patirs šoką, o JAV praras galimybę diversifikuoti aljansus.

JK atsargumas erzina Vašingtoną

Sir Keir Starmeris anksčiau supykdė Trumpą atsisakydamas leisti JAV naudoti JK bazes pradiniams smūgiams prieš Iraną. Dabar premjeras renkasi atsargų kelią: „JK dirba su sąjungininkais prie įgyvendinamo, kolektyvinio plano, kad kuo greičiau atkurėtų navigacijos laisvę regione ir sumažintų ekonominį spaudimą“, – pabrėžė jis. Starmeris vadina Hormuzo atvėrimą „ne paprastu uždaviniu“ ir mini esamus minų medžioklės sistemas regione, bet kol kas nėra sprendimo dėl papildomų karinių pajėgų.

Šis multilateralinis požiūris kontrastuoja su Trumpo lūkesčiais, kur „JK buvo laikoma Rolls-Royce tarp sąjungininkų“. Įtampa kelia riziką transatlantiniam saugumo bendradarbiavimui: jei JK liks nuošalyje, tai gali silpninti jos įtaką ateities operacijose ir skatinti JAV ieškoti alternatyvų kitur.

Eritrėja – strategiškai gyvybiška alternatyva Raudonosios jūros saugumui

Tuo pat metu JAV žvalgo naujus partnerius Afrikoje. Trumpo Afrikos pasiuntinys Massad Boulos pernai Kaire slapta susitiko su Eritrėjos prezidentu Isaias Afwerkiu, kaip patvirtino pareigūnai ir pokalbių dalyviai. Eritrėja, uždara ir autokratiška valstybė su daugiau nei 700 mylių Raudonosios jūros pakrante, kontroliuoja strateginę Bab al-Mandeb sąsiaurį – alternatyvų kelią iš Viduržemio jūros į Indijos vandenyną, apeinant Persijos įlanką.

Boulos užsienio partneriams sakė: „JAV siekia pradėti mažinti sankcijas Eritrėjai... kad atnaujintų aukšto lygio diplomatinius santykius pirmą kartą per dešimtmečius“. Planas dar peržiūrimas ir nepatvirtintas, bet Valstybės departamento atstovas pabrėžė: „Trump administracija laukia stipresnių ryšių su Eritrėjos žmonėmis ir vyriausybe“. Po pranešimų Boulos patikslino: „Su Sisi Kaire apie Eritrėją nekalbėjau“.

Kodėl Eritrėja? Husijų grėsmė Raudonosios jūroje, sinchronizuota su Irano veiksmais Hormuze, verčia JAV diversifikuoti aljansus. Eritrėja siūlo geopolitinį svertą, bet kelia klausimų: „Paprastai sankcijas mažiname, kai šalis kažko nusipelno... Tai ta pati militarizuota, autokratiška valstybė nuo 1993-ųjų. Ko mes už tai gausime?“ – svarsto buvęs JAV pareigūnas Cameron Hudson.

Kodėl tai keičia žaidimą?

Šios įvykiai iliustruoja JAV strategijos poslinkį: nuo tradicinių sąjungininkų kaip JK prie netikėtų Afrikos partnerių kaip Eritrėja. Trumpas ne tik kariniu keliu, bet ir diplomatiniu spaudimu siekia atkurti laivybos laisvę, testuodamas aljansus. Jei JK liks atsargi, o Eritrėja prisijungs, tai pakeis Raudonosios jūros dinamiką, stiprindama JAV pozicijas prieš Iraną ir hutus. Artimiausi mėnesiai parodys, ar transatlantiniai ryšiai atlaikys spaudimą, ar JAV kurs naują geopolitinį žemėlapį.

Šaltiniai

1. [1] [bbc.com | 2026-04-26] Donald Trump says UK should join efforts to reopen Strait of Hormuz
2. [2] [bbc.com]

Trūksta ne tik laidų, bet ir aiškumo

„Nokia“ vadovas „Reuters“ teigė, kad „šiandien Europa neturi reikiamos infrastruktūros“, nors palankiai įvertino kai kuriuos ES žingsnius, tokius kaip DI gigafabrikų steigimas. Pasak jo, jei infrastruktūra nebus sukurta, „verslas ir kūrėjai galiausiai persikels ten, kur ji yra“.

Vienas iš pavyzdžių – „Amazon“, kuris vasarį pranešė, kad ilgi elektros tinklo prijungimo vėlavimai trukdo kompanijos duomenų centrų plėtrai Europoje. Problema nėra tik techninė – ji susijusi su leidimų, reguliavimo ir energijos tiekimo suderinimu.

Kodėl tai svarbu: DI duomenų centrai sunaudoja daug elektros ir vandens, o jų poreikis auga greičiau nei gebama užtikrinti tiekimo grandines. Jei Europa nepagreitins statybų, centrai kils JAV ar Kinijoje – su kūrimo talentais, investicijomis ir duomenimis.

3 % elektros – kol kas

Duomenų centrai šiuo metu sudaro apie 3 % visos ES elektros paklausos, tačiau šis skaičius greitai augs dėl DI plėtros. Pasak „Nokia“ vadovo, „reikia duomenų centro talpos“, o jos Europoje stinga. Tai ne tik technologijų, bet ir geopolitinis klausimas – kas valdo duomenis, valdo ir rinką.

• Ar ES pavyks pagreitinti leidimų duomenų centrams išdavimą
• Ar elektros tinklo operatoriai suspės su DI pramonės augimu
• Ar Europos kompanijos pradės kurti centrus už ES ribų

Verslas juda ten, kur sąlygos

„Nokia“ DI ir debesų kompiuterijos verslas dabar sudaro 8 % visų kompanijos pardavimų, o tikimasi, kad ši rinka augs 27 % per metus iki 2028 m. Tai rodo, kad poreikis egzistuoja, bet augimas priklauso nuo to, ar Europa gebės jį užtikrinti.

Jei infrastruktūros spragos išliks, investicijos gali nukrypti į JAV ar Aziją – ten, kur duomenų centrai statomi greičiau, o elektros ir vandens tiekimas geriau suplanuotas. Tai reikš ne tik prarastą rinkos dalį, bet ir mažesnę įtaką DI standartų formavime.

Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.

Šaltiniai

1. [1] [reddit.com | 2026-04-22] "Although only 6% of the population of 10-17 year olds in the 2021 census were black, 35% of the children strip searched were of black ethnicity,"
2. [2] [abc.net.au | 2026-04-20] Plans emerge for 1 gigawatt AI data centre in the Kimberley
3. [3] [news.google.com] Extracted Content

Klaidos – ne politika, o praktika

Kontoros atstovas Andrew Dietderich laiške Manhatano JAV bankroto teismo teisėjui Martinui Glennui nurodė, kad dokumente pasitaikė „hallucinations“ – atvejų, kai dirbtinis intelektas sukūrė neegzistuojančias teismo bylas, neteisingai citavo įstatymus ar kitaip iškraipė teisinį turinį. Laiškas datuotas balandžio 18-ąją.

Dietderich vadovauja kontoros restruktūrizavimo grupei. Jis teigė, kad kontora turi „išsamias politikas ir mokymų reikalavimus“, kaip naudoti dirbtinio intelekto įrankius teisiniame darbe, kad būtų išvengta klaidų. Tačiau šios politikos nepakako – klaidos vis tiek atsirado.

Riba tarp pagalbos ir atsakomybės

Teisininkai vis dažniau naudoja dirbtinio intelekto įrankius tekstams generuoti ar tikrinti. Šis atvejis rodo, kad net ir stambiausios kontoros gali nepastebėti, kai algoritmas pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją. Problema – ne technologija, o kontrolės spragos.

Kol kas neaišku, ar teismas skirs sankcijų, ar reikalaus papildomų paaiškinimų. Tačiau tai primena, kad advokatai lieka atsakingi už bet kokį pateiktą turinį – net jei jį sukūrė algoritmas.

Ką stebėti

Kiti teisiniai procesai gali pasitarnauti kaip lakmuso popierėlis – ar teismai pradės griežčiau tikrinti, kaip advokatai naudoja dirbtinį intelektą. Jei šis atvejas taps precedentu, kontoros gali būti priverstos ne tik atnaujinti vidines taisykles, bet ir investuoti į papildomas žmogaus patikras.

Šaltiniai

1. [1] [reuters.com | 2026-04-20] Trump, IRS in talks to settle US president's $10 billion lawsuit
2. [2] [reuters.com | 2026-04-21] Sullivan & Cromwell law firm apologizes for AI 'hallucinations' in court filing | Reuters
3. [3] [sg.news.yahoo.com | 2026-04-21] Sullivan & Cromwell law firm apologizes for AI 'hallucinations' in court filing

Ką siūlo Briuselis

Komisija balandžio 22 d. žada pristatyti energetikos rinkų gaivinimo paketą, taškomas ir į aviacinį sektorių. Oficialiai dar nėra patvirtinta, ar dokumente bus konkrečios aviacinio kuro nuostatos, tačiau pareigūnai agentūrai „Reuters“ sakė, kad atskiras kuro tiekimo planas jau rengiamas.

Tuo metu oro linijų grupė „Airlines for Europe“ paprašė laikinai atšaukti aviacijai taikomą ES anglies rinką, įvesti kuro atsargų stebėseną Bendrijos lygmeniu ir atsisakyti tam tikrų aplinkos reikalavimų, kol tęsiasi krizė. Komisija kol kas šių prašymų nepatvirtino.

Kodėl trūksta kuro

Karas Irane vasario 28 d. smogė per rinką: kuro kaina nuo to laiko pašoko 95 proc., rodo Euronews duomenys. Daugelis Europos oro uostų laiko minimalias atsargas, o tiekimo konsorciumai nesikaupia ilgesniam laikui nei būtina. Analitikų teigimu, net padidėjęs importas iš Afrikos ar JAV viso trūkumo neatitaisys.

Trumpalaikė perspektyva irgi niūri. Analitikai prognozuoja, kad deficitas gali tęstis iki rugpjūčio, o rimtesnė palengva ateis tik rudens pradžioje. Pigesnių alternatyvų kol kas nėra – oro vežėjai bando derinti ilgalaikes sutartis ir apsidrausti nuo kainų šuolių, tačiau net šios priemonės saugo tik iš dalies.

Ką jaučia keleiviai

Kuro antkainiai oro linijų jau atsiranda ne kaip atskira rinkliava, o kaip padidintas bilieto bazės tarifas. Pvz., „Air France-KLM“ paskelbė, kad į kainą įskaičiuos 50 eurų papildymą į abi puses – taip siekiama dengti išaugusias sąnaudas.

OAG duomenimis, kovo 9-ąją prasidėjusią savaitę bilietai buvo 24 proc. brangesni nei tuo pačiu laikotarpiu 2025 m. Draudimo bendrovės taip pat pakėlė įmokas už kelionių draudimą, kuris dengia skrydžių atšaukimą – tai tapo beveik būtinybe perkant bilietus.

Kiek ilgai truks nežinomybė

ES energetikos paketas balandžio 22 d. turėtų parodyti, ar Briuselis pasirinks rinkos intervenciją, ar paliks spręsti pačiai pramonei. Jeigu priemonės bus tik stebėsenos lygio, o ne konkretūs kiekiai ar subsidijos, oro linijų planavimas ir toliau vyks chaoso sąlygomis.

Kol kas aišku viena: didžiausias kuro rezervas – lankstūs keleiviai, kurie gali perskraidyti datas arba visai atsisakyti kelionės. Jų skaičius gali augti, jei bilietų kainos negrįš į buvusį lygį.

Šaltiniai

1. [1] [reuters.com | Thu, 16 Ap] EU working on jet fuel plan as Iran crisis threatens air travel - Reuters
2. [2] [theedgemalaysia.com | Thu, 16 Ap] EU working on jet fuel plan as Iran crisis threatens air travel - The Edge Malaysia
3. [3] [straitstimes.com]
4. [4] [endseurope.com]
5. [5] [thehill.com | Sun, 05 Ap] Jet fuel costs skyrocket amid Iran war, exacerbating crisis for airlines, travelers - The Hill
6. [6] [independent.ie | 2026-04-16] ‘US pilot rescued and another still missing’ after fighter jet shot down over Iran; EU prepares for fuel rationing
7. [7] [euronews.com | Tue, 07 Ap] How serious will the jet fuel crisis in Europe become? - Euronews.com
8. [8] [nomadlawyer.org | Wed, 15 Ap] Europe's Summer Travel Crisis: London, Paris, Rome Face Flight Disruptions as Jet Fuel Shortage Threatens Peak Season - Nomad Lawyer
9. [9] [travelandtourworld.com | Sat, 11 Ap] European Summer Holidays Face Threats from Jet Fuel Shortages: All You Need To Know - Travel And Tour World
10. [10] [ec.europa.eu]

89 žuvusieji, 700 sužeistų – skaičiai iš Libano sveikatos ministerijos

Libano sveikatos ministerijos atstovas Reuters pranešė, kad Izraelio smūgiai visoje Libane trečiadienį nusinešė 89 žmonių gyvybes ir sužeidė 700 žmonių. Tarp žuvusiųjų – 12 medikų pietinėje šalies dalyje. Izraelio kariuomenė nurodė, kad smūgiai buvo nukreipti į Hezbollaho štabus, žvalgybos centrus, raketines pajėgas, jūrinius dalinius, elitinę Radwan brigadą ir oro pajėgas – siekiant paralyžiuoti grupuotės operacines galimybes.

Paliaubų ribos – nesutarimas tarp šalių

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu pareiškė, kad Libanas neįtrauktas į JAV ir Irano paliaubas, tačiau tarpininku kalbėjęs Pakistanas teigė priešingai – esą paliaubos galioja ir Libanui. Iranas, kuris taip pat tvirtino, kad Libanas įtrauktas, apkaltino JAV nesilaikant susitarimo. Vašingtonas ir Jeruzalė šį teiginį neigia.

Derybos – be palangės

Tuo metu Vašingtone vykusios Izraelio ir Libano derybos buvo pavadintos „teigiamomis“, tačiau dar prieš susitikimą Izraelis atmetė bet kokią diskusiją dėl Libano reikalaujamo paliaubų regione. JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad per artimiausias kelias dienas galėtų būti surengta nauja derybų tarp JAV ir Irano sesija, tačiau konkrečios datos nepaskelbė.

Kas toliau – neaišku

Izraelio gynybos ministras Israelis Katzas pavadino naujausius smūgius „didžiausiu koncentruotu smūgiu Hezbollahai nuo „Biperio operacijos““. Tuo metu vienas pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai, teigė, kad bet kokių paliaubų Libane trukmė gali priklausyti nuo to, kaip laikysis JAV ir Irano paliaubos.

Detalių mažai. Kol kas nėra aišku, ar smūgiai tęsis, ar šalys susitars dėl platesnio paliaubų susitarimo.

Šaltiniai

1. [1] [nytimes.com | Fri, 10 Ap] Cease-Fire Tested by Confusion Over Strait and Strikes on Lebanon - The New York Times
2. [2] [djournal.com | Wed, 15 Ap] New Israeli strikes hit southern Lebanon a day after historic talks in Washington - Northeast Mississippi Daily Journal
3. [3] [ksat.com | Wed, 15 Ap] New Israeli strikes hit southern Lebanon a day after historic talks in Washington - KSAT
4. [4] [aljazeera.com | Thu, 09 Ap] World reacts to ‘brutal’ Israeli attacks on Lebanon after US-Iran truce - Al Jazeera
5. [5] [finedayradio.com]
6. [6] [jewishpostandnews.ca]
7. [7] [cbsnews.com]
8. [8] [en.people.cn]
9. [9] [jpost.com]
10. [10] [anewz.tv]
11. [11] [longwarjournal.org]
12. [12] [jpost.com]

Prieiga – tik per patikros programą

Modelis pasiekiamas per Trusted Access for Cyber (TAC) programą, kurią OpenAI paleido vasarį. Norintys išbandyti GPT-5.4-Cyber asmenys gali patvirtinti tapatybę svetainėje chatgpt.com/cyber, tačiau galutinį prieigos leidimą nulemia aukštesnio lygio patikra. Įmonė teigia, kad programa plečiama iki tūkstančių patikrintų specialistų ir šimtų komandų, kurios saugo kritinę programinę įrangą.

Kuo šis modelis skiriasi nuo ankstesnių? OpenAI teigia, kad GPT-5.4-Cyber „sumažina atsisakymo slenkstį teisėtam kibernetinio saugumo darbui“ – tai reiškia, kad modelis rečiau atsisako atlikti užduotis, susijusias su pažeidžiamumų paieška ar programinės įrangos analize. Pasak bendrovės, jis leidžia tyrėjams analizuoti programas dėl kenkėjiško potencialo ar pažeidžiamumų net be prieigos prie pirminio kodo.

Konkurentų fone – tūkstančiai rastų spragų

Pasirodymas įvyko netrukus po to, kai Anthropic pristatė savo modelį Claude Mythos, kuris, pasak kompanijos, padėjo aptikti tūkstančius iki tol nepastebėtų „nulinės dienos“ tipo pažeidžiamumų. Šis modelis jau sukėlė susirūpinimą finansų institucijose ir vyriausybinėse agentūrose, nes parodė, ką gali rasti automatizuota analizė, kai žmogaus ekspertai praleidžia.

OpenAI atveju kol kas nėra skelbiama, kiek konkrečiai pažeidžiamumų jų modelis galėtų aptikti – tik kad jis skirtas gynybinėms užduotims. Įmonė pabrėžia, kad tai „lūžio momentas saugumui“, ir kviečia tyrėjus prisidėti prie koordinuotų pasaulio kibernetinės gynybos pastangų.

Ribos ir neaiškumai lieka

Nors modelis žada platesnes galimybes saugumo specialistams, kai kurios detalės vis dar neatskleistos. Pavyzdžiui, OpenAI mini, kad prieiga prie „cyber“ modelių gali būti ribota naudojimuisi be duomenų saugojimo (Zero-Data Retention, ZDR), bet nepaaiškina, kaip tai veikia praktiškai. Taip pat nėra aišku, ar modelis bus prieinamas komerciniam naudojimui, ar liks tik ribotos prieigos programoje.

Kol kas nėra ir konkrečių duomenų apie tai, kokį našumą GPT-5.4-Cyber demonstruoja realiose testavimo aplinkose – tik kad jis „patikimai atlieka sudėtingas daugiažingsnes užduotis“. Tai palieka vietos interpretacijoms, kiek jis efektyvesnis už ankstesnes versijas ar konkurentų sprendimus.

Artimiausiu metu aiškės, ar šis modelis taps rimtu įrankiu saugumo ekspertams, ar liks eksperimentiniu žingsniu ribotoje ekosistemoje.

Šaltiniai

1. [1] [sg.news.yahoo.com | 2026-04-15] OpenAI unveils GPT-5.4-Cyber a week after rival's announcement of AI model
2. [2] [tech.yahoo.com | 2026-04-15] OpenAI unveils GPT-5.4-Cyber a week after rival's announcement of AI model
3. [3] [m.investing.com | Tue, 14 Ap] OpenAI unveils GPT-5.4-Cyber a week after rival’s announcement of AI model By Reuters - Investing.com
4. [4] [dunyanews.tv | Wed, 15 Ap] OpenAI unveils GPT-5.4-Cyber a week after rival's announcement of AI model - Dunya News
5. [5] [dev.to | 2026-04-15] GPT-5.4-Cyber Is Really a Fight Over Access Control
6. [6] [timesofindia.indiatimes.com]
7. [7] [indiatoday.in]
8. [8] [openai.com]
9. [9] [anthropic.com]
10. [10] [red.anthropic.com]
11. [11] [anthropic.com]

Odesos uostas – vėl taikinys

Odesos regiono gubernatorius Olehas Kiperas pranešė apie dronų ataką uosto infrastruktūrai Juodojoje jūroje. Pataikyta į administracinius ir sandėliavimo pastatus.

Dnipro, Čerkasai ir Kyjivas – smūgiai vidury šalies

Pietrytiniame Dnipro mieste per naktį sužeisti trys žmonės, pranešė regiono gubernatorius Oleksandras Ganža Telegram kanale. Centrinėje dalyje esančiame Čerkasų mieste keturi žmonės kreipėsi į medikus po dronų atakos, sakė regiono gubernatorius Ihuras Taburetsas. Kyjivo regione taip pat registruota dronų ataka.

Irano „Shahed“ tipas – pasikartojantis motyvas

Ukrainos gelbėjimo tarnybos pranešė, kad naudoti Rusijos dronai Irano Shahed tipo su greitu reaktyviniu varikliu.

Ką palieka neatsakytą

Kol kas nėra aišku, kiek dronų buvo numušta, kokią dalį sudarė raketos, ir ar atakos susijusios su artėjančiais fronto veiksmais. Šaltiniai taip nepatvirtina, ar buvo panaudotos papildomos gynybos sistemos, ar kokie nors civiliniai objektai buvo visiškai sunaikinti.

Ko stebėti toliau:

• ar atakų dažnis didės artimiausiomis naktimis,
• kaip greitai atsigaus Odesos uosto operacijos,
• ar pasirodys naujos raketų ar dronų modifikacijų nuotraukos.

Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.

Šaltiniai

1. [1] [reuters.com] Extracted Content
2. [2] [straitstimes.com | Wed, 15 Ap] Russia launches more than 300 drones, missiles at Ukraine overnight - The Straits Times
3. [3] [dailysabah.com | Fri, 03 Ap] Russia launches relentless drone, missile strikes on Ukraine | Daily Sabah - Daily Sabah

Pirma diena parodė spragas

Sistema, kurią naudoja visos ES narės išskyrus Airiją ir Kiprą, reikalauja, kad trečiųjų šalių keleiviai pateiktų pirštų atspaudus, nuotrauką ir paso nuskaitymą. Oro uostų taryba (ACI Europe) konstatavo, kad dėl ilgesnio pasienio apdorojimo laiko saugumo patikros pailgėjo jau 70 proc. Vien per kelis spalio mėnesius sistema užfiksavo 45 mln. sienos kirtimų ir atsisakė įleisti daugiau nei 24 000 asmenų.

Keleiviai ne tik laukia – praleidžia skrydžius

Praktinis poveikis juntamas ne tik laukimo trukme. Praėjusį savaitgalį viename oro uoste apie 100 keleivių, laukusių daugiau nei 3 val., nepateko į lėktuvą, skridusį į Mančesterį. easyJet atstovė paragino pasienio pareigūnus taikyti lankstumą pereinamuoju laikotarpiu, kad būtų išvengta „nepriimtinų vėlavimų“. Komisija kol kas leidžia laikinai atsisakyti EES patikrų užimčiausiomis valandomis iki rugsėjo, tačiau aiškių kriterijų, kada tai taikytina, nėra.

Vasara gali padėti tašką

ACI Europe, A4E ir IATA vasario 11 d. bendrame pareiškime įvardijo „visišką atotrūkį“ tarp ES institucijų pasitikėjimo sistema ir realių oro uostų patirčių. Artėjant piko vasaros sezonui, keleivių srautai išaugs, o tai, anot pramonės atstovų, dar labiau padidins spaudimą jau dabar perkrautoms patikros vietoms. Jei iki tol neatsiras aiškesnio derinimo tarp saugumo reikalavimų ir operacinio pajėgumo, vėlavimai gali tapti nuolatiniu vasaros reiškiniu.

Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.

Šaltiniai

1. [1] [bbc.com]
2. [2] [greekcitytimes.com | Mon, 13 Ap] Chaos at European airports as new border system triggers long delays - Greek City Times
3. [3] [yahoo.com | Tue, 14 Ap] Why are there holiday delay warnings over the EU's new border system? - Yahoo
4. [4] [euronews.com]
5. [5] [bloomberg.com | 2026-04-10] What to Know About the EU's New Digital Border Checks
6. [6] [euronews.com | 2026-04-14] ‘A systemic failure’: How the new Entry/Exit System (EES) brought chaos to EU border control | Euronews
7. [7] [msn.com | Sun, 12 Ap] Frustrated tourists report 'complete chaos' as EU's new digital border system becomes official today - MSN
8. [8] [aerospaceglobalnews.com | Fri, 10 Ap] EU's Entry/Exit System EES causing lengthy delays - Aerospace Global News

Taivano puslaidininkių gamintoja TSMC pranešė apie 35 % ketvirčio pelno augimą, viršijusį analitikų prognozes. Bendrovė augimą sieja su tvirtu dirbtinio intelekto lustų poreikiu nepaisant geopolitinės įtampos.

Ką patvirtina šaltiniai

• Per CNBC, TSMC ketvirtadienį paskelbė, kad spalio–gruodžio ketvirčio pelnas išaugo 35 % ir pasiekė naują rekordą.
• Per CNBC, didelio našumo kompiuterių sektorius, apimantis AI ir 5G lustus, sudarė 55 % pardavimų tuo laikotarpiu.
• Per CNBC, išmaniųjų telefonų segmentas sudarė 32 % pardavimų.
• Per Bloomberg, kovo mėnesio pardavimai išaugo 45 %.

Ką palieka neaišku

Šaltiniai nepatikslina, ar augimui įtakos turėjo konkretūs geopolitiniai įvykiai, ar tik bendra regioninė įtampa.

Kodėl verta stebėti

TSMC rezultatai rodo stiprų AI lustų poreikį net geopolitinės nežinomybės sąlygomis. Tai signalizuoja technologijų sektoriaus atsparumą išoriniams trikdžiams.

Šaltiniai

1. [1] [bloomberg.com | Fri, 10 Ap] TSMC’s Sales Beat Estimates After War Fails to Dent AI Demand - Bloomberg.com
2. [2] [cnbc.com | Thu, 15 Ja] TSMC delivers another record quarter as profit jumps 35% fueled by robust AI chip demand - CNBC
3. [3] [bitget.com | Wed, 08 Ap] TSMC Achieves 60% CAGR in AI Revenue—Sustainable Competitive Edge Amid Fluctuating Semiconductor Market - Bitget
4. [4] [britannica.com | Tue, 31 Ma] Taiwan Semiconductor Manufacturing Co. (TSMC) - Britannica
5. [5] [investor.tsmc.com]

„Tai, ką matome, nėra tik perkėlimo krizė – tai greitai tampa maisto saugumo krize“, – sakė WFP Libano direktorė Allison Oman per vaizdo konferenciją iš Beiruto.

Ministerijos duomenimis, strateginės maisto ir kuro atsargos yra prieinamos, o importo–eksporto operacijos vyksta įprastai. Vis dėlto WFP pabrėžia, kad pažeidžiamos bendruomenės atsiduria dar arčiau ribos.

Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.

Šaltiniai

1. [1] [reuters.com | Fri, 10 Ap] World Food Programme warns Lebanon facing food security crisis due to Iran war - Reuters
2. [2] [middleeasteye.net | Fri, 10 Ap] World Food Programme warns Lebanon facing food security crisis due to Iran war - Middle East Eye
3. [3] [timesofisrael.com | Fri, 10 Ap] UN warns Lebanon facing food security crisis due to Iran war - The Times of Israel
4. [4] [news.google.com | Fri, 10 Ap] World Food Programme warns Lebanon facing food security crisis due to Iran war - Reuters
5. [5] [news.google.com | Fri, 10 Ap] World Food Programme warns Lebanon facing food security crisis due to Iran war - Middle East Eye

Izraelio premjero Benjamino Netanjahu biuras antradienio vėlų vakarą paskelbė, kad nors Izraelis palaiko Jungtinių Valstijų dviejų savaičių paliaubas su Iranu, susitarimas neapima kovos tarp Izraelio kariuomenės ir Libane veikiančios Irano remiamos teroristų grupuotės Hezbollah.

Izraelio premjero Benjamino Netanjahu biuras pareiškė paramą Jungtinių Valstijų sprendimui sustabdyti smūgius Iranui, bet sakė, kad dviejų savaičių paliaubos nebus pratęstos iki Izraelio vykdomų karinių operacijų Libane.

Hezbollah teigė, kad atakos buvo atsakas į Izraelio nužudytą Irano Aukščiausiąjį Lyderį Ajatolą Ali Khamenei pirmąją karo dieną, vasario 28 d., taip pat į Izraelio beveik kasdienes paliaubų pažeidžiamas, į kurias jis sutiko Libane 2024 m. lapkritį.

Libanas buvo įtrauktas į JAV ir Izraelio karą prieš Iraną kovo 2 d., po to, kai Teheranui lojali Hezbollah pradėjo atakas prieš Izraelį.

Trumpas parašė Truth Social, kad Iranas pateikė 10 punktų taikos pasiūlymą, pavadindamas jį „veiksmingu pagrindu deryboms". – Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu sakė, kad jo vyriausybė palaiko JAV ir Irano paliaubas, bet sakė, kad susitarimas neapima kovos Libane.

Libano premjeras Nawaf Salam „pats sako, kad, jo manymu, Iranas vadovavo karinei kampanijai, kurią Hezbollah pradėjo pietų Libane, ir būtent todėl derybos per ateinančias dvi savaites bus kritinės ir lemtingos Libanui", – sakė Khodras.

Šaltiniai

1. [1] [aljazeera.com | Wed, 08 Ap] Netanyahu says US-Iran ceasefire ‘does not include Lebanon’ - Al Jazeera
2. [2] [bbc.com | Wed, 08 Ap] Israel strikes southern Lebanon after US-Iran ceasefire - BBC
3. [3] [cbsnews.com | Wed, 08 Ap] U.S. and Iran reach 2-week ceasefire ahead of Trump's deadline - CBS News
4. [4] [nytimes.com]
5. [5] [aljazeera.com]
6. [6] [npr.org]
7. [7] [myind.net]
8. [8] [mexc.co]
9. [9] [haaretz.com]
10. [10] [aljazeera.com]

Pirmasis viceprezidento vizitas per 35 metus

Vengrijos užsienio reikalų ministras Péter Szijjártó pasitiko Vensą ir jo žmoną Ušą Liszt Ferenc oro uoste. Szijjártó valstybinei žiniasklaidai sakė, kad tai pirmasis JAV viceprezidento vizitas Vengrijoje nuo 1991-ųjų ir aukščiausio rango JAV pareigūno kelionė nuo 2006-ųjų.

Vensas planuoja oficialius pokalbius su Orbánu, vėliau dalyvaus Fidesz partijos rinkiminiame mitinge MTK Sportpark stadione. Tai neįprastas žingsnis – užsienio lyderiai paprastai vengia kištis į sąjungininkų rinkimus.

Trumpo palaikymas prieš dvi savaites

Prezidentas Donaldas Trumpas kovo 25-ąją paskelbė vaizdo įrašą su „visiška ir besąlygiška“ Orbáno parama, ragindamas vengrus balsuoti už jį. Vasarį Budapešte lankėsi valstybės sekretorius Marko Rubias, pabrėžęs administracijos palaikymą.

„Laukiu susitikimo su geru draugu Viktoru, kalbėsime apie JAV ir Vengrijos santykius, ypač Europą bei Ukrainą“, – prieš išvykdamas sakė Vance'as žurnalistams.

Opozicija pirmauja apklausose

Nepriklausomos apklausos rodo, kad opozicinė Tisza partija, vadovaujama Péter Magyar, lenkia Fidesz 10–20 procentiniais punktais tarp nusprendusių rinkėjų. ES nuo 2022-ųjų sustabdė apie 17 mlrd. eurų Vengrijai dėl teisinės valstybės problemų.

Magyaras feisbuke rašė: „Jokia užsienio šalis negali kištis į Vengrijos rinkimus. Vengrijos istorija rašoma ne Vašingtone, Maskvoje ar Briuselyje – o Vengrijos gatvėse ir aikštėse.“

Artimiausios dienos parodys, ar JAV parama padės Orbánui atsigauti prieš sekmadienį.

Šaltiniai

1. [1] [apnews.com | Tue, 07 Ap] Vance arrives in Hungary hoping to boost Orbán’s election campaign - apnews.com
2. [2] [djournal.com | Tue, 07 Ap] JD Vance arrives in Hungary days before election, hoping to boost Orbán's campaign - Northeast Mississippi Daily Journal
3. [3] [clickorlando.com | Tue, 07 Ap] JD Vance arrives in Hungary days before election, hoping to boost Orbán's campaign - WKMG
4. [4] [cnbc.com | Tue, 07 Ap] JD Vance heads to Hungary to support Viktor Orbán ahead of high-stakes election - CNBC
5. [5] [euromaidanpress.com]
6. [6] [foxnews.com]
7. [7] [wral.com]
8. [8] [tbsnews.net]
9. [9] [aljazeera.com]
10. [10] [politico.eu]
11. [11] [abcnews.com]

Ką rodo ataskaita

NSB pirmadienį pateikė šį vertinimą parlamentarams. Dokumente rašoma, kad Kinija bando „viliojimo" taktika paveikti Taivano aukštųjų technologijų pramonę, įskaitant dirbtinio intelekto ir puslaidininkių sektorius. Biuro teigimu, Pekinas naudoja netiesioginius kanalus grobti talentą, vogti technologijas ir įsigyti kontroliuojamų prekių.

„Tai ir toliau naudoja netiesioginius kanalus grobti Taivano talentą, vogti technologijas ir įsigyti kontroliuojamas prekes, siekdama gauti pagrindines pagrindines technologijas ir produktus, tokius kaip Taivano pažangių procesų lustai, taip pralauždama tarptautinę technologinę kontrolę", – cituojama ataskaita.

Kinijos Taivano reikalų biuras į komentavimo prašymą iškart neatsakė.

Kibernetiniai išpuoliai ir karinis spaudimas

Taivano vyriausybės tarnybų tinklas pirmąjį šių metų ketvirtį patyrė daugiau nei 170 milijonų įsilaužimo bandymų. NSB taip pat prognozuoja, kad prieš metų pabaigos vietos rinkimus Kinija gali naudoti hibridines metodikas – nuo deepfake vaizdo įrašų iki suklastotų apklausų.

Kariniame fronte skaičiai ryškūs. Per pirmuosius tris 2026 m. mėnesius Taivano gynybos pajėgos aptiko daugiau nei 420 Kinijos karinių orlaivių, veikiančių aplink salą. Kinijos laivyno ir oro pajėgos taip pat atliko 10 „jungtinio kovinio pasirengimo patruliavimo" operacijų.

„Nepaneigiamas ir faktas, kad Kinijos komunistų partija gali rengti dirvą kištis į Taivano metų pabaigos rinkimus, siekdama išplėsti žvalgybos rinkimą, stebėseną ir duomenų vagystes", – teigiama ataskaitoje.

Vienuolika įmonių tiriamų dėl talentų grobimo

Tyrimas realus. Kovo 31 d. Taivano tyrimo biuras patvirtino, kad 11 Kinijos įmonių tiriamos dėl nelegalaus puslaidininkių ir kitų aukštųjų technologijų specialistų verbavimo. Šį mėnesį 185 agentai atliko 49 kratas ir apklausė 90 žmonių.

Įmonės, kaip nurodoma, maskavo savo nuosavybę, registruodamos veiklą Taivane per trečiųjų šalių fiktyvias įmones arba steigdamos biurus be leidimo. Speciali užduočių grupė, sukurta 2020 m. pabaigoje, jau nagrinėjo daugiau nei 100 panašių atvejų.

Ką tai reiškia praktikoje

Pekino strategija aiški: pritraukti TSMC parengtus inžinierius, kurie valdytų 5 nm ir 3 nm procesų technologijas – žinias, kurios išlieka už JAV eksporto kontrolės ribos. Sėkmės atveju tai susilpnintų JAV, ES ir Japonijos „technologinio konteinavimo" architektūrą.

Taivano vyriausybė atmeta Pekino suvereniteto pretenzijas, teigdama, kad tik salos gyventojai gali nuspręsti savo ateitį. NSB direktorius generalinis direktorius Tsai Ming-yen trečiadienį turės atsakyti į parlamentarų klausimus.

Šaltiniai

1. [1] [reuters.com | Tue, 07 Ap] China targets Taiwan's chip prowess to evade global 'containment', Taipei government says - Reuters
2. [2] [marketscreener.com | Tue, 07 Ap] China targets Taiwan's chip prowess to evade global 'containment', Taipei government says - marketscreener.com
3. [3] [straitstimes.com | Tue, 07 Ap] China targets Taiwan’s chip prowess to evade global ‘containment’, Taipei says - The Straits Times
4. [4] [english.aawsat.com]
5. [5] [taiwanplus.com]
6. [6] [news.google.com] Extracted Content
7. [7] [taiwannews.com.tw]

JAV procesas prasidėjo anksčiau. 2022 m. Office of Management and Budget (OMB) memorandumas M-23-02 įpareigoja federalines agentūras inventorizuoti kriptografines sistemas ir ruoštis atsisakyti kvantiniam kompiuteriui pažeidžiamų algoritmų.

ES terminai aiškūs

Žemėlapis, kurį parengė NIS Cooperation Group, pabrėžia du pagrindinius etapus. Pirmasis – 2026 m. pabaiga, kai visos ES valstybės narės inicijuos perėjimą prie quantum-safe šifravimo. Antrasis – 2030 m., kai aukštos rizikos sektoriai privalės įdiegti tokias sistemas.

Platus mastas siekiamas iki 2035 m. Tai reiškia, kad kuo daugiau sistemų Europoje turės būti quantum-proof – siekiant padaryti ES pirmąja kvantine-saugia skaitmenine ekonomika.

JAV pradėjo 2022 m.

Office of Management and Budget memorandumas M-23-02 tapo postkvantinės krypties pradžia JAV. Federalinės agentūros privalo ne tik inventorizuoti esamas kriptografines sistemas, bet ir parengti migracijos planus nuo pažeidžiamų algoritmų.

Rizika akivaizdi. Kvantinis kompiuteris galėtų greitai nulaužti šiandienines sistemas, tad inventorizacija – pirmas žingsnis.

Tikimybė – 19–34 proc.

Global Risk Institute skaičiavimais, per šiek tiek mažiau nei dešimt metų tikimybė, kad atsiras kvantinis kompiuteris, gebantis sugriauti pagrindines kriptografines sistemas, siekia 19–34 procentus. Tai verčia veikti dabar.

Skaičiai nedideli. Bet pakankami, kad institucijos skubėtų.

2026 m. – lūžio taškas

2026-ieji tampa posūkiu. Organizacijos turės nustatyti ilgalaikių ir jautrių duomenų saugojimo vietas, o tada pateikti konkretų postkvantinės kriptografijos perėjimo planą.

Artimiausi metai parodys, ar terminai bus laikomi – ypač aukštos rizikos sektoriuose.

Kas įvyko naktį

Pasikeitimas smūgiais seka naktinių dronų ir raketų atakų modelį, kurį abi pusės naudoja nuo 2022-ųjų. Rusijos smūgiai sužeidė civilius Ukrainoje, o Ukrainos oro operacijos sukėlė aukų Rusijoje. Pranešimus apie įvykį pirmasis paskelbė Prancūzijos kanalas France 24 balandžio 4 dieną 11:21 CET. Modern Ghana perspausdino France 24 vaizdo įrašą ir tekstą be papildomo tyrimo.

Duomenų spragos

Duomenų mažai. Nėra išsamių duomenų, kur Ukrainoje buvo sužeisti 14 žmonių, kokio tipo ginklus naudojo Rusija ar kokius taikinius smogė. Taip pat nežinoma, kur tiksliai Ukrainos atakoje Rusijoje įvyko nelaimė ir kas buvo pataikyta.

Įprastas šaltųjų mėnesių modelis

Rusija ir Ukraina kas žiemą reguliariai keičiasi masinėmis oro atakomis prieš energetikos ir civilius objektus. Balandžio 4-osios pasikeitimas įvyko dieną po atskiro Rusijos drono atakos, kuris sukėlė gaisrų Kijeve, kai nuolaužos pataikė į pastatus. Tokie išpuoliai nuo 2022-ųjų atėmė šilumą, elektrą ir geriamąjį vandenį milijonams žmonių visoje Ukrainoje, kai temperatūra nukrito gerokai žemiau minus 10 laipsnių Celsijaus.

Kol kas neaišku

Neišsiaiškinta. Nėra nepriklausomo patvirtinimo apie aukų skaičių – abu skaičiai yra vieno šaltinio. Europos Sąjungai šis incidentas primena, kad oro gynybos trūkumai Ukrainoje išlieka ūmūs. Bet koks tolesnis eskalavimas gali sukelti naujus raginimus valstybėms narėms paaukoti interceptorius ar Patriotų baterijas.

Šaltiniai

1. [1] [france24.com | Sat, 04 Ap] War in Ukraine: Russian night-time strikes wound at least 14 people - France 24
2. [2] [modernghana.com | Sat, 04 Ap] War in Ukraine: Russian night-time strikes wound at least 14 people - Modern Ghana
3. [3] [aljazeera.com]
4. [4] [dw.com]
5. [5] [kyivindependent.com]
6. [6] [kyivindependent.com]
7. [7] [ukrinform.net]
8. [8] [ukrinform.net]
9. [9] [news.google.com] Extracted Content
10. [10] [nytimes.com]

106 mln ginčų priežastis

Pernai „Visa“ užfiksavo 106 mln ginčų visame pasaulyje – 35 proc. daugiau nei 2019 m. Dauguma jų vis dar sprendžiami rankiniu būdu, todėl įmonė įžvelgia galimybę automatizuoti procesą ir taip sutaupyti laiką bei pinigus.

Pardavėjams skirti trys įrankiai padeda dar prieš ginčui eskaluojantis. „Dispute Resolution Network“ siunčia išankstinius perspėjimus, kad galima būtų grąžinti pinigus ar paaiškinti sandorį. Jei ginčas vis tiek įregistruojamas, „Dispute Recovery Manager“ automatiškai parengia atsakymą ir pateikia laimėjimo tikimybės balą. Trečiasis – atnaujintas „Order Insight“ – pateikia išsamesnius pirkimo duomenis, kad būtų galima atremti vadinamąjį draugišką sukčiavimą.

Bankai gauna savo rinkinį

Kiti trys įrankiai skirti išleidžiantiems bankams ir aptarnaujančioms įstaigoms. „Dispute Intelligence“ analizuoja viso tinklo duomenis ir žymi rizikingus atvejus. „Dispute Doc Analyzer“ apžvelgia pardavėjo pateiktus dokumentus, išskiria svarbiausius laukus ir automatiškai užpildo klausimynus. „Dispute Case Manager“ siekia sujungti visus ginčo etapus į vieną valdymo aplinką, nepriklausomai nuo kortelių tinklo.

Dalis funkcijų jau pasiekiamos – „Dispute Intelligence“ ir „Dispute Doc Analyzer“ verslui pradėjo veikti balandžio 1 d. Tuo metu „Dispute Case Manager“ Šiaurės Amerikoje pasirodys vėliau šiais metais, o „Dispute Resolution Network“ ir „Dispute Recovery Manager“ bandomuosius etapas tęsis iki 2026 m. pabaigos.

Kol kas neaišku, kiek laiko užtruks, kol didžioji dalis klientų perjungs savo procesus į naująją sistemą. Be to, įmonė nepateikė konkrečių skaičių, kiek laiko ar pinigų galima sutaupyti – tai priklausys ir nuo to, kaip gerai dirbs pats algoritmas.

Šaltiniai

1. [1] [cnbc.com | Wed, 01 Ap] Visa launches new AI tools to manage the charge dispute process - CNBC
2. [2] [digitalcommerce360.com | Wed, 01 Ap] Visa adds AI tools for dispute resolution - Digital Commerce 360
3. [3] [fstech.co.uk | Thu, 02 Ap] Visa rolls out suite of AI-powered dispute resolution tools - FStech
4. [4] [fintechnews.sg]
5. [5] [barchart.com]

Kodėl tai svarbu

„DarkSword“ veikia per kenksmingą svetainę – užtenka apsilankyti, kad įrenginys būtų paveiktas. Išnaudojimų rinkinys paskelbtas „GitHub“ kovo 23 d., todėl tapo prieinamas bet kam. Apple anksčiau buvo stabdę iOS 18 pataisas naujesniems įrenginiams, kurie gali atnaujinti iki iOS 26. Dabar įmonė grąžina palaikymą – atnaujinimas pasiekiamas visiems įrenginiams, kurie gali naudoti iOS 18.

Kiek įrenginių lieka rizikingoje zonoje

Apie ketvirtadalis iPhone naudotojų vis dar naudoja iOS 18. Dalis jų sąmoningai neatnaujina į iOS 26 dėl naujos sąsajos, kuri sulaukė kritikos. Jiems dabar siūloma likti senoje sistemoje, bet gauti saugumo pataisas. Apple teigia, kad Lockdown Mode taip pat blokuoja „DarkSword“ atakas, nors nepriklausomų patvirtinimų apie šios funkcijos veikimą nėra.

Ką daryti

Jei naudojate iPhone ar iPad su iOS 18, įsitikinkite, kad įjungta automatinė naujinimų funkcija. Įrenginys turėtų gauti 18.7.7 versiją be papildomų veiksmų. Jei atnaujinimų negavote, galite jį įdiegti per Nustatymus > Bendra > Programinės įrangos naujinimas.

Šaltiniai

1. [1] [techcrunch.com | Wed, 01 Ap] Apple releases security fix for older iPhones and iPads to protect against DarkSword attacks - TechCrunch
2. [2] [bleepingcomputer.com | Wed, 01 Ap] Apple expands iOS 18 updates to more iPhones to block DarkSword attacks - BleepingComputer
3. [3] [news.az | Wed, 01 Ap] Apple issues urgent security updates for older iPhones and iPads - News.az
4. [4] [9to5mac.com]
5. [5] [wired.com]
6. [6] [support.apple.com]
7. [7] [support.apple.com]
8. [8] [appleinsider.com]
9. [9] [9to5mac.com]
10. [10] [support.apple.com]

Kodėl tai svarbu

DarkSword veikia per kenksmingą svetainę – užtenka, kad vartotojas atsidarytęs naršyklę patektų į puslapį, kuriame įtaisyta išnaudojimų grandinė. Tuomet be jokio leidimo galima nuskaityti žinutes, naršymo istoriją, buvimo vietą ir kriptovaliutų duomenis. Nuo kovo šie įrankiai vieši „GitHub“, todėl juos gali panaudoti bet kuris nusikaltėlis, o ne tik ankstesni valstybiniai aktoriai.

Ką gauna senesni modeliai

Atnaujinimas automatiškai atkeliauja, jei įjungtas „Automatic Updates“. Juo dabar apsaugomi modeliai nuo „iPhone XR“ iki „iPhone 16e“ ir naujesni „iPad Air“ bei „iPad Pro“ – visi, kurie dar gali likti prie iOS 18, bet pateko į „naujesnės kartos“ kategoriją. Užblokuojami šeši pažeidžiamumai, įskaitant CVE-2025-31277, CVE-2025-43529, CVE-2026-20700, CVE-2025-14174, CVE-2025-43510 ir CVE-2025-43520.

Alternatyva – Lockdown Mode

Tiems, kas kol kas neįsidės 18.7.7, Apple patvirtina, kad įjungtas Lockdown Mode taip pat sustabdo DarkSword grandinę. Tai leidžia atsispirti atakai, kol bus patogu perkrauti įrenginį.

Šaltiniai

1. [1] [techcrunch.com | Wed, 01 Ap] Apple releases security fix for older iPhones and iPads to protect against DarkSword attacks - TechCrunch
2. [2] [news.az | Wed, 01 Ap] Apple issues urgent security updates for older iPhones and iPads - News.az
3. [3] [bleepingcomputer.com | Wed, 01 Ap] Apple expands iOS 18 updates to more iPhones to block DarkSword attacks - BleepingComputer
4. [4] [support.apple.com]
5. [5] [support.apple.com]
6. [6] [applevis.com]
7. [7] [macrumors.com]
8. [8] [talk.tidbits.com]
9. [9] [support.apple.com]

Kritimas išorei, augimas viduje

Išorinių klientų debesų segmentas patyrė pirmą nuosmukį nuo JAV sankcijų pradžios 2019 m., rodo CNBC paskelbti duomenys. Visas debesų verslas, įskaitant vidinius projektus, paaugo 4,8 % iki 72,8 mlrd. juanių, bet augimas gerokai atsiliko nuo vidaus konkurentų: Alibaba Cloud ūgtelėjo 36 %, Tencent debesų paslaugos – 22 %.

Kiti segmentai kompensavo

Didžiausias pajamų šaltinis – informacinių ryšių technologijų infrastruktūra – paaugo 2,6 % iki 375 mlrd. juanių. Vartotojų įrenginių verslas padidėjo 1,6 % iki 344,5 mlrd. juanių, o išmaniųjų automobilių sprendimų dalis šoktelėjo 72 % iki 45 mlrd. juanių. Įmonė išlieka didžiausia telekom įrangos gamintoja pasaulyje – jos rinkos dalis nuo 2018 m. išaugo nuo 29 iki 31 %.

Tyrimams – kas penktas juanis

Huawei 2025 m. tyrimams ir plėtrai skyrė rekordinius 192,3 mlrd. juanių – 22 % visų pajamų. „Ascend“ DI lustų ekosistemoje jau dirba daugiau nei 4 mln. kūrėjų, „Kunpeng“ procesorių – 3,8 mln. Bendrovės teigimu, šie lustai leidžia mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų, nors kol kas jie atsilieka tiek našumu, tiek programinės įrangos branda.

Kas toliau

Huawei prognozuoja, kad pasaulinė debesų rinka 2026 m. augs 27 %, tačiau neaišku, ar šis tempas pasieks ir pačią įmonę. Kol kas debesų nuosmukis rodo, kad net ir rekordiniai R&D biudžetai neatsveria DI našumo spragos tarp kiniškų ir JAV lustų.

Šaltiniai

1. [1] [cnbc.com | Tue, 31 Ma] Huawei's cloud computing revenue dropped in 2025 as Chinese AI lagged U.S. rivals - CNBC
2. [2] [itif.org | Mon, 27 Oc] Backfire: Export Controls Helped Huawei and Hurt U.S. Firms | Reports & Briefings | Oct 27, 2025 - Information Technology and Innovation Foundation (ITIF)
3. [3] [news.az | Tue, 31 Ma] Huawei growth slows as cloud revenue falls - Latest news from Azerbaijan
4. [4] [reuters.com]
5. [5] [economictimes.indiatimes.com]
6. [6] [news.google.com | Tue, 31 Ma] Huawei posts slower annual revenue growth of 2.2% - The Economic Times
7. [7] [news.google.com | Mon, 27 Oc] Backfire: Export Controls Helped Huawei and Hurt U.S. Firms | Reports & Briefings | Oct 27, 2025 - Information Technology and Innovation Foundation (ITIF)

Kaip veikia

TurboQuant suskaido duomenis į dvi dalis. Pirmiausia PolarQuant sukasi vektorius ir jų kampus užkoduoja į fiksuotą apskritiminę gardelę – taip dingsta normalizavimo konstantos, kurios paprastai ryja 1–2 papildomus bitus. Likusią paklaidą QJL algoritmas „nupoliruoja“ vieno bito ženklu, išlaikydamas dėmesio balansą.

Ką duoda

H100 plokštėse 4-bitė versija rodo 8× spartesnį dėmesio logaritmų skaičiavimą ir ≥6× mažesnį KV podėlį. Google teigia, kad išlaidos išvadai krenta daugiau nei perpus. Testai su 64 tūkst. žetonų kontekstu rodo nulinį tikslumo nuostolį.

Ką atveria

Kompanijoms, kurios laiko ilgus kontekstus debesyje, reikės mažiau GPU. „Mac Mini“ klasės įrenginiai gali tempti šimtatūkstantinius žetonus be papildomo treniravimo. Atviro kodo implementacija per parą pasirodė MLX ir llama.cpp šakose.

Kur ribos

Metodas skirtas išvadai, ne modelių treniravimui, tad atminties tiekėjų akcijos smuko. Kol kas neaišku, kaip algoritmai elgsis su dar ilgesniais kontekstais ar mažesniais modeliais.

Per artimiausius mėnesių kelias bendruomenes nulems, ar 3 bitai taps nauju standartu kasdieniuose įrankiuose.

Šaltiniai

1. [1] [Research at Google | Tue, 24 Ma] TurboQuant: Redefining AI efficiency with extreme compression
2. [2] [TechCrunch | Wed, 25 Ma] Google unveils TurboQuant, a new AI memory compression algorithm — and yes, the internet is calling it 'Pied Piper'
3. [3] [VentureBeat | Wed, 25 Ma] Google's new TurboQuant algorithm speeds up AI memory 8x, cutting costs by 50% or more
4. [4] [arXiv | Mon, 28 Ap] [2504.19874] TurboQuant: Online Vector Quantization with Near-optimal Distortion Rate
5. [5] [OpenReview | Tue, 31 De] TurboQuant: Online Vector Quantization with Near-optimal Distortion Rate

Lead: Dell pristato U5226KW, 52 colių (51,5") 6K ultrawide monitorių, skirtą daugiafunkcinėms darbo aplinkoms. Su integruotu Thunderbolt 4 hub'u ir galimybe vienu metu rodyti keturis vaizdo šaltinius, jis puikiai tinka profesionalams.

Ekranas ir spalvų tikslumas

U5226KW pasižymi 6K raiška (6144 × 2560) ir 21:9 kraštinių santykiu, suteikiančiu daugiau vertikalios erdvės nei tradiciniai 32:9 monitoriai. IPS Black panelė užtikrina 178° matymo kampus ir 120 Hz atnaujinimą. Spalvų aprėptis yra įspūdinga: 100 % sRGB, 98,9 % DCI-P3 ir 94,9 % Adobe RGB, todėl dirbti su vaizdo įrašais ir nuotraukomis galima be papildomų kalibracijų.

Jungtys ir hub'o galimybės

Monitorius turi platų jungčių spektrą: 1× Thunderbolt 4 (40 Gb/s, 140 W Power Delivery), 2× HDMI 2.1, 2× DisplayPort 1.4 ir 3× USB-C upstream. Be to, yra 5× USB-A, 2× USB-C downstream, RJ-45 Ethernet ir integruoti 9 W garsiakalbiai. KVM jungiklis leidžia valdyti iki 4 kompiuterių naudojant vieną klaviatūrą ir pelę.

Daugiakanalė darbo aplinka

U5226KW palaiko Picture-by-Picture režimą, leidžiantį vienu metu rodyti iki 4 šaltinių, ir Picture-in-Picture, kuris leidžia matyti 2 langus. Screen Partition režimas suteikia galimybę kurti pasirinktus ekrano blokus kiekvienam šaltiniui. Šis monitorius ypač tinka finansų analitikams, inžinieriams ir duomenų specialistams.

Kaina, dydis ir alternatyvos

U5226KW kaina yra 2899 USD (su stovu), o be stovo – 2799 USD. Matmenys: 48,2 × 28,3 × 10 colių; svoris – 40,2 lb (18,2 kg). Alternatyva: HP E45c G5 DQHD (45 col., 1599 USD) – kompaktiškesnis ir pigesnis sprendimas.

Svarbiausi skaičiai

• 51,5 colio – įstrižainė.
• 6144 × 2560 – 6K raiška.
• 333 nitai – išmatuotas ryškumas (žemiau 400 nitu deklaracijos).
• 1594:1 – kontrastas (žemiau 2000:1 deklaracijos).
• 120 Hz – atnaujinimo dažnis.
• 140 W – Power Delivery per Thunderbolt 4.
• 2899 USD – rekomenduojama kaina.
• 3 metai – garantija.

Šaltinių sintezės sakinys

Dell U5226KW derina 6K raišką su IPS Black spalvų tikslumu, o integruotas Thunderbolt 4 hub'as su 140 W įkrovimu leidžia vienu metu maitinti nešiojamą kompiuterį ir valdyti keturis vaizdo šaltinius – taip sumažinamas stalo kabelių chaosas.

Ateities perspektyvos

Stebėti, ar Dell planuoja 32:9 ar 8K versijas – tai nulems super-ultrawide segmento kryptį. Taip pat svarbu sekti IPS Black panelių prieinamumą ir kainų kritimą, kas gali paspartinti pigesnių 6K modelių pasirodymą. Thunderbolt 4 hub'ų standartizacija gali sumažinti U5226KW pranašumą, jei konkurentai įdiegs 140 W Power Delivery.

Šaltiniai

1. [1] [Pcmag.com] Dell UltraSharp 52 Thunderbolt Hub Monitor

Kas yra OpenWork ir kuo skiriasi nuo Cowork

OpenWork yra atviro kodo alternatyva „Claude Cowork“ funkcionalumui, leidžianti komandoms naudoti bendrą LLM kontekstą be trečiųjų šalių API. OpenWork architektūra paremta Python pagrindo serveriu ir WebUI, palaikoma Docker diegimu. Projektas naudoja MIT licenciją, kuri leidžia laisvai naudoti, keisti ir plėsti projektą.

Funkcijų sąrašas ir privalumai

OpenWork siūlo šias funkcijas:

• Bendrą LLM kontekstą
• Kodų fragmentų mainymą
• Konteksto tęstinumą

Privalumai:

• Lokali instaliacija, API rakto nereikia
• Duomenų privatumas, nes viskas laikoma vidiniame serveryje
• Galimybė mažinti išlaidas, nes nereikia mokėti už debesijos paslaugas

Techninė implementacija

OpenWork projektas paremtas Python kalba, naudoja Flask biblioteką WebUI ir Docker konteinerius diegimui. Projektas taip pat naudoja transformers biblioteką LLM modelių treniravimui.

Privatumo ir kaštų aspektai

OpenWork siūlo duomenų privatumo privalumus, nes viskas laikoma vidiniame serveryje, be išorinių tinklo iškvietimų. Taip pat projektas leidžia mažinti išlaidas, nes nereikia mokėti už debesijos paslaugas.

Naudojimo scenarijai

OpenWork gali būti naudingas įmonėms su griežtu duomenų režimu, mažoms komandoms, norinčioms sutaupyti, ir visiems, kurie vertina duomenų privatumą.

Palyginimo testai su originaliu Cowork

Palyginimo testai su originaliu Cowork parodė, kad OpenWork yra greitesnis ir naudoja mažiau atminties. Taip pat OpenWork siūlo geresnę duomenų privatumo apsaugą, nes viskas laikoma vidiniame serveryje.

Lietuvos / Baltijos kontekstas

OpenWork gali būti naudingas Lietuvos ir Baltijos šalių kontekste, nes siūlo duomenų privatumo privalumus ir galimybę mažinti išlaidas. Projektas taip pat gali būti naudingas visiems, kurie vertina duomenų privatumą ir nori mažinti išlaidas.

Šaltiniai

1. [1] [Reddit.com] Show HN: OpenWork – An open-source alternative to Claude Cowork

Klaidingi skaičiai nuo tuberkuliozės iki plaučių embolijos

Chirurgas S. Bari pacientui išrašė vaistą, bet šiam atsinešė ChatGPT išrašą, kad vaistas sukelia 45 % plaučių embolijos riziką; duomenys buvo iš TB pogrindžio tyrimo. Gydytojai: „haliucinacijos“ ypač pavojingos medicinoje, nes pacientai gali atsisakyti reikalingo gydymo. Pavyzdžiui, pacientas, gavęs klaidingą informaciją apie vaistą, gali atsisakyti jo vartoti, kas gali turi negatyvių pasekmių jo sveikatai.

HIPAA spraga – duomenys iš ligoninės į Big Tech

ChatGPT Health leis įkelti medicinines ataskaitas, bet MIND įkūrėjas perspėja: duomenys tek iš HIPAA-kompetentingų institucijų pas tiekėjus, kurie HIPAA netaiko. Reguliavimo institucijų pozicija kol kas neaiški; rinka jau „išbėgusi iš maišo“. Ši problema ypač aktualu, nes daugelis sveikatos duomenų yra jautri ir privati informacija, kurią reikia saugoti.

Gydytojų pusė – ChatEHR ir Claude for Healthcare

Stanfordo ChatEHR integruojamas į ligos istoriją; gydytojai užuot naršę dešimtis langų, gauna atsakymą vienu sakiniu. Anthropic Claude for Healthcare taikomas draudikams: 20–30 min. sutaupoma kiekviename išankstinės autorizacijos prašyme. Šie produktai gali padėti gydytojams ir draudikams efektyviau valdyti sveikatos duomenis ir mažinti administracinių užduočių krūvį.

Riba tarp naudos akcininkams ir rizikos pacientui

Tech įmonės atskaitingos akcininkams, gydytojai – pacientams; gydytojai pabrėžia būtinybę išlikti konservatyviems ir saugoti žmones. Ši riba ypač svarbi, nes sveikatos duomenys yra labai jautri ir privati informacija, kurią reikia saugoti. Gydytojai ir draudikai turi būti atsargūs, naudodami AI produktus, kad būtų užtikrinta pacientų saugumas ir privatumas.

Per artimiausius metus bus svarbu stebėti, ar JAV FDA ar FTC imsis vertinti ChatGPT Health privatumo praktiką, bei sekti Stanfordo ChatEHR pilotų rezultatus – ar iš tiesų padidėja pacientų per dieną. Taip pat, bus svarbu vertinti Anthropic pristatytus laikų taupymo skaičius realiose klinikose.

Ką konkrečiai pažadėjo

Microsoft įsipareigojo sumokėti daugiau už elektrą, kad jos duomenų centrų augimas neleistų kilti kitų vartotojų tarifams. Be to, žada mažinti vandens sąnaudas, apmokyti vietinius specialistus ir mokėti vietinius mokesčius. Penktasis punktas šaltinyje neminimas.

Kodėl kilo nerimas

2025 m. namų ūkių elektros sąskaitos JAV pašoko 13 proc., o duomenų centrų paklausa iki 2028-ųjų galėtų sudaryti iki 12 proc. visos šalies elektros energijos. Dėl to kai kurios bendruomenės jau reikalauja atšaukti ar atidėti planuojamas serverines; tema tapo ir vietos rinkimų kampanijų dalimi.

Ribos lieka

Kol kas neaišku, kiek konkrečiai Microsoft papildomai sumokės ir ar tai pakaks sušvelninti visą tarifų augimą. Detalių, kaip bus steigiamos darbo vietos ar skaičiuojami vandens taupymai, šaltinis taip pat nepateikia.

Per artimiausius mėnesius paaiškės, ar pažadai įtikins reguliuotojus ir gyventojus leisti statyti naujas AI fermas.

Šaltiniai

1. [1] [Source] Microsoft scrambles to quell fury around its new AI data centers